Jungtinėse Tautose kalbėjęs VU profesorius: sveikatos apsauga nesibaigia ligų gydymu

Publikuota: 2016 m. lapkričio 14 d. pirmadienis

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius ir Jungtinių Tautų (JT) specialusis pranešėjas teisei į sveikatą Dainius Pūras viešėjo Niujorke, kur pristatė kasmetinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai. Savo pranešime profesorius kalbėjo apie tvaraus vystymosi tikslus ir jų sąsajas su teise į sveikatą.

Dar neseniai tūkstantmečio plėtros tikslus (angl. Millenium Development Goals) JT pakeitė tvaraus vystymosi tikslais (angl. Sustainable Development Goals). Pasak prof. D. Pūro, 2000–2015 m. kelti tikslai buvo orientuoti į besivystančio pasaulio valstybes ir sprendė problemas, kurios Lietuvoje jau senokai išspręstos. Naujieji tikslai, anot prof. D. Pūro, yra aktualūs visai žmonijai.

Naujoji strategija išskiria 17 sričių, sudarančių tvaraus vystymosi koncepciją. Strategijoje numatytas trečiasis tikslas – visuomenės sveikatos ir gerovės užtikrinimas yra prof. D. Pūro ekspertinė sritis. Susitikimuose su įtakingais JT pareigūnais VU profesorius pabrėžia šiuolaikinę sveikatos apsaugos sampratą.

„Sveikatos apsauga nesibaigia ligų gydymu. Tvaraus vystymosi tikslais siekiama stiprinti taiką ir visuomenės gerovę, o tai visų pirma reiškia, kad turime įveikti visuotinę smurto epidemiją pasaulyje“, – sako prof. D. Pūras.

Pasak profesoriaus, JT būstinėje Niujorke taip pat siekiama visuotinio supratimo, kad negalima toleruoti jokios prievartos ar rūšiuoti prievartą pagal jos žiaurumo lygį, „kai valstybės pradeda toleruoti ar net skatinti vienokias prievartos formas, pavyzdžiui, prieš moteris, vaikus, įvairias pažeidžiamas grupes, nes tai vėliau tampa labiau matomomis ir visapusiškomis smurto formomis, o situacija gali tapti nebevaldoma“.

Prof. D. Pūras pastebi ir kelis kritikuotinus JT strategijos aspektus. Pavyzdžiui, akcentuojama kovos su smurtu prieš mergaites ir moteris svarba, tačiau berniukai ir vyrai yra neminimi. Pasak eksperto, daugelis visuomenių vis dar mąsto apie vyriškumą kaip apie emocijų nerodymą ar net neturėjimą ir auklėdami jaunuolius skiepija mąstymą, kad „esi stiprus vyras, jei neverki“.

„Toks ugdymas yra pragaištingas ir patiems vyrams, ir visai visuomenei“, – teigia pašnekovas. Šia tema profesorius dažnai diskutuoja ir Lietuvoje.

Savo pranešime JT prof. D. Pūras taip pat pabrėžė, jog JT strategijai trūksta aiškesnių strategijos įgyvendinimo gairių nacionaliniu lygmeniu ir didesnės atskaitomybės. Be to, nėra aišku, kaip reiktų transformuoti globalinę finansų sistemą, kad ši padėtų įgyvendinti tokią plačią ir ambicingą strategiją.

VU profesorius D. Pūras yra ir JT Specialiųjų procedūrų koordinacinio komiteto narys, tad vizitas Niujorke buvo paženklintas gausybės susitikimų su aukšto rango JT pareigūnais: „Šiuo metu baigiasi dabartinio JT vadovo Ban Ki-Moono kadencija, netrukus pradės dirbti naujasis JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Šio pereinamojo proceso metu bendradarbiauja buvusio ir naujojo JT vadovų komandos, kurioms įdomu žinoti nepriklausomų žmogaus teisų ekspertų nuomonę apie situaciją pasaulyje ir JT vaidmenį.“

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »