Jungtinėse Tautose kalbėjęs VU profesorius: sveikatos apsauga nesibaigia ligų gydymu

Publikuota: 2016 m. lapkričio 14 d. pirmadienis

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius ir Jungtinių Tautų (JT) specialusis pranešėjas teisei į sveikatą Dainius Pūras viešėjo Niujorke, kur pristatė kasmetinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai. Savo pranešime profesorius kalbėjo apie tvaraus vystymosi tikslus ir jų sąsajas su teise į sveikatą.

Dar neseniai tūkstantmečio plėtros tikslus (angl. Millenium Development Goals) JT pakeitė tvaraus vystymosi tikslais (angl. Sustainable Development Goals). Pasak prof. D. Pūro, 2000–2015 m. kelti tikslai buvo orientuoti į besivystančio pasaulio valstybes ir sprendė problemas, kurios Lietuvoje jau senokai išspręstos. Naujieji tikslai, anot prof. D. Pūro, yra aktualūs visai žmonijai.

Naujoji strategija išskiria 17 sričių, sudarančių tvaraus vystymosi koncepciją. Strategijoje numatytas trečiasis tikslas – visuomenės sveikatos ir gerovės užtikrinimas yra prof. D. Pūro ekspertinė sritis. Susitikimuose su įtakingais JT pareigūnais VU profesorius pabrėžia šiuolaikinę sveikatos apsaugos sampratą.

„Sveikatos apsauga nesibaigia ligų gydymu. Tvaraus vystymosi tikslais siekiama stiprinti taiką ir visuomenės gerovę, o tai visų pirma reiškia, kad turime įveikti visuotinę smurto epidemiją pasaulyje“, – sako prof. D. Pūras.

Pasak profesoriaus, JT būstinėje Niujorke taip pat siekiama visuotinio supratimo, kad negalima toleruoti jokios prievartos ar rūšiuoti prievartą pagal jos žiaurumo lygį, „kai valstybės pradeda toleruoti ar net skatinti vienokias prievartos formas, pavyzdžiui, prieš moteris, vaikus, įvairias pažeidžiamas grupes, nes tai vėliau tampa labiau matomomis ir visapusiškomis smurto formomis, o situacija gali tapti nebevaldoma“.

Prof. D. Pūras pastebi ir kelis kritikuotinus JT strategijos aspektus. Pavyzdžiui, akcentuojama kovos su smurtu prieš mergaites ir moteris svarba, tačiau berniukai ir vyrai yra neminimi. Pasak eksperto, daugelis visuomenių vis dar mąsto apie vyriškumą kaip apie emocijų nerodymą ar net neturėjimą ir auklėdami jaunuolius skiepija mąstymą, kad „esi stiprus vyras, jei neverki“.

„Toks ugdymas yra pragaištingas ir patiems vyrams, ir visai visuomenei“, – teigia pašnekovas. Šia tema profesorius dažnai diskutuoja ir Lietuvoje.

Savo pranešime JT prof. D. Pūras taip pat pabrėžė, jog JT strategijai trūksta aiškesnių strategijos įgyvendinimo gairių nacionaliniu lygmeniu ir didesnės atskaitomybės. Be to, nėra aišku, kaip reiktų transformuoti globalinę finansų sistemą, kad ši padėtų įgyvendinti tokią plačią ir ambicingą strategiją.

VU profesorius D. Pūras yra ir JT Specialiųjų procedūrų koordinacinio komiteto narys, tad vizitas Niujorke buvo paženklintas gausybės susitikimų su aukšto rango JT pareigūnais: „Šiuo metu baigiasi dabartinio JT vadovo Ban Ki-Moono kadencija, netrukus pradės dirbti naujasis JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Šio pereinamojo proceso metu bendradarbiauja buvusio ir naujojo JT vadovų komandos, kurioms įdomu žinoti nepriklausomų žmogaus teisų ekspertų nuomonę apie situaciją pasaulyje ir JT vaidmenį.“

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »