KTU ir LSMU telkia savo mokslinį ir studijų potencialą

Publikuota: 2015 m. lapkričio 9 d. pirmadienis

Lapkričio 5 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudarytai darbo grupei pristatė dviejų didžiausių Kauno universitetų – KTU ir LSMU – bendrą veiklą, telkiant savo mokslinį ir studijų potencialą bei judant universitetų susijungimo link.

Darbo grupės dėl valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos stiprinimo konsoliduojant išteklius nariams KTU rektorius teigė, kad susijungimas leistų konsoliduoti mokslo ir studijų išteklius, kelti kokybę ir tapti matomais tarptautiniu mastu.

Nors posėdyje KTU ir LSMU iniciatyva buvo pavadinta nauja, P. Baršauskas pabrėžia, kad nuoseklūs žingsniai judant dviejų didžiausių Kauno universitetų susijungimo link yra daromi jau ne vienerius metus. Abiejų universitetų mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja vykdydami jungtinius projektus, rengiamos bendros konferencijos ir kiti moksliniai renginiai, startavo pirmoji Lietuvoje dviejų šalies aukštųjų mokyklų parengta jungtinė tarpdisciplininė studijų programa Sveikatos informatika.

„Norėdami būti stiprūs, konkurencingi ir matomi tarptautiniu lygiu, turime sekti europinėmis tendencijomis – mokslinis ir studijų potencialas telkiamas jungiant geriausias skirtingų sričių aukštąsias mokyklas. Viena iš daugelio sėkmės istorijų yra prie geriausiųjų Senojo žemyno universitetų sparčiai artėjantis Suomijos Aalto universitetas. Jis buvo įkurtas 2010 metais sujungus tris aukštąsias mokyklas – Helsinkio ekonomikos mokyklą, Helsinkio technologijų bei Helsinkio meno ir dizaino universitetus.

Universitetų jungimasis – sudėtingas, kompleksinis, ilgalaikis, daug žmogiškųjų ir finansinių resursų reikalaujantis procesas. Mechaniškas vardo pakeitimas nereiškia susijungimo. Jis turi būti organiškas, iš tiesų konsoliduojantis mokslo ir studijų potencialą. Tą mes ir darome, skatindami mokslininkų bendradarbiavimą, rengdami bendras studijų programas.

Medicina ir technologijos, inžinerija turi žengti drauge, nes jos viena kitą papildo. Medikai turi pasakyti mokslininkams, kokius poreikius jie turi. Biomedicina, bioinžinerija yra vienos perspektyviausių, pelningiausių sričių visame pasaulyje. Jei norime kurti inovacijas, būti inovacijų ekonomikos šalimi, turime ryžtingus žingsnius žengti dabar“, – sako P. Baršauskas.

Darbo grupė, kurią sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos, rektorių, mokslininkų, studentų, darbdavių, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai bei socialiniai partneriai, iki 2016 m. kovo 1 d. žada įvertinti valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos specializacijos kryptis ir parengs rekomendacijas, kaip konsoliduoti aukštojo mokslo išteklius.

Šaltinis: ktu.edu
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »