Kaip pagal moksleivio amžių parinkti telefoną, planšetę ar kompiuterį?

Publikuota: 2016 m. rugpjūčio 22 d. pirmadienis

Išmaniojo įrenginio pasirinkimas prieš mokslo metus kelia nemažai klausimų ir moksleiviams, ir jų tėvams. Kas ir kokioje situacijoje pravers labiau – telefonas, planšetė ar kompiuteris? Kartu su moksleivių amžiumi keičiasi tiek išmanieji įrenginiai, tiek jiems kuriamos programėlės, kurių prireiks besimokant.

Pasirinkti iš šimtų skirtingų išmaniųjų įrenginių nėra paprasta, tad verta atsižvelgti į vaiko amžių ir poreikius. Nors universalios taisyklės nėra, tačiau pradinukams dažniausiai pakanka išmaniojo telefono ar planšetės, o vyresnėse klasėse besimokantiems moksleiviams prireiks ir kompiuterio.

Pradžiai – telefonai ar planšetės su lavinančiomis programėlėmis

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja dr. Austėja Landsbergienė sako, kad technologijos į mažųjų mokymą gali palengva įsilieti dar ankstyvojoje vaikystėje: „Pas mus kiekvienas vaikas, sulaukęs trejų metų, jau pradeda mokytis su edukacinėmis „iPad“ programėlėmis du kartus per savaitę po 20 minučių.“ Mažieji taip mokosi anglų kalbos, matematikos, muzikos ir kitų naudingų įgūdžių.

Jauniausiems moksleiviams patinka mokytis naudojant specialias programėles.  Pavyzdžiui, programėlė „Pepi Bath“ padeda vaikams greičiau suprasti, kad reikia reguliariai praustis ir valytis dantukus, o anglų kalbos programėlė „ABC Book 3D: Learn English“ praverčia lengvai ir žaismingai mokantis naujų žodžių. Vaikams skirtos programėlės gausiai animuotos ir dinamiškos, tad vaikai noriai jomis mokosi gaminti virtualius patiekalus, rūpintis augintiniais, pažinti įvairių gyvūnų garsus, piešti ar spalvinti.

Kaip pastebi dr. A. Landsbergienė, naudojant šiuolaikines technologijas ir tėvams, ir mokytojams svarbu rasti tinkamą balansą: „Mes kaskart įvertiname, kada naujų dalykų greičiau išmokstama įjungus planšetes, o kada laikas aktyviai pasportuoti, paskaityti įprastą knygą ar užsimetus kuprines ant pečių keliauti į artimiausią parką“.

Su šiuo požiūriu sutinka ir anglų kalbos mokytoja Tatjana Kriliuvienė, daug metų taikanti naujausias technologijas Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijoje ir keletą kartų pripažinta inovatyviausia mokytoja Lietuvoje. Jos nuomone, teisingai pritaikomi išmanieji įrenginiai papildo mokykloje gautas žinias, moko ieškoti naujos informacijos arba pasitikrinti turimas žinias. „Aš kaip kalbininkė dažnai pamokau, kaip išmaniuoju telefonu galima patogiai susirasti papildomų žodžių konkrečiai temai, pasitikrinti rašybą, gauti daugiau informacijos ir pasiruošti diskusijai Be to, telefonas leidžia kelių mygtukų paspaudimu peržvelgti su mokymosi programa susijusias naujienas. Moksleivis e. dienyne ar mokyklos naudojamame socialiniame tinkle gali patikrinti, kokius namų darbus reikia atlikti, taip pat rasti papildomą mokomąją medžiagą“, – teikia praktinius pavyzdžius mokytoja.

Praktika rodo: vyresniųjų klasių moksleiviams dažniau prireikia kompiuterio

T. Kriliuvienė teigia, kad planšetės dažnu atveju praverčia ieškant papildomos medžiagos: „Mokantis svarbu ne tik skaityti vadovėlius, bet ir matyti tai, ko mokaisi. Pavyzdžiui, supratimą apie žmogaus kūną pagilins programėlė „Corinth“, kuri biologijos pamokose leidžia moksleiviams nagrinėti žmogaus kaulų anatomiją, matyti trimatį vaizdą, iš arčiau pažvelgti į žmogaus organizmą ir tuo pat metu pačioje programėlėje pasižymėti svarbiausius pastebėjimus.“

Tačiau tuo pat metu ji pastebi, kad vyresnėse klasėse moksleiviams dažniau prireikia nešiojamo kompiuterio: „Jis tampa nepamainomas, kai tenka atlikti sudėtingesnius projektus ar namų darbus, rašyti ilgesnius tekstus. Toks įrenginys galingesnis, turi didesnį ekraną, ir todėl gimnazijos moksleiviai naudojasi juo dažniausiai.“

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »