Kaip pagal moksleivio amžių parinkti telefoną, planšetę ar kompiuterį?

Publikuota: 2016 m. rugpjūčio 22 d. pirmadienis

Išmaniojo įrenginio pasirinkimas prieš mokslo metus kelia nemažai klausimų ir moksleiviams, ir jų tėvams. Kas ir kokioje situacijoje pravers labiau – telefonas, planšetė ar kompiuteris? Kartu su moksleivių amžiumi keičiasi tiek išmanieji įrenginiai, tiek jiems kuriamos programėlės, kurių prireiks besimokant.

Pasirinkti iš šimtų skirtingų išmaniųjų įrenginių nėra paprasta, tad verta atsižvelgti į vaiko amžių ir poreikius. Nors universalios taisyklės nėra, tačiau pradinukams dažniausiai pakanka išmaniojo telefono ar planšetės, o vyresnėse klasėse besimokantiems moksleiviams prireiks ir kompiuterio.

Pradžiai – telefonai ar planšetės su lavinančiomis programėlėmis

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja dr. Austėja Landsbergienė sako, kad technologijos į mažųjų mokymą gali palengva įsilieti dar ankstyvojoje vaikystėje: „Pas mus kiekvienas vaikas, sulaukęs trejų metų, jau pradeda mokytis su edukacinėmis „iPad“ programėlėmis du kartus per savaitę po 20 minučių.“ Mažieji taip mokosi anglų kalbos, matematikos, muzikos ir kitų naudingų įgūdžių.

Jauniausiems moksleiviams patinka mokytis naudojant specialias programėles.  Pavyzdžiui, programėlė „Pepi Bath“ padeda vaikams greičiau suprasti, kad reikia reguliariai praustis ir valytis dantukus, o anglų kalbos programėlė „ABC Book 3D: Learn English“ praverčia lengvai ir žaismingai mokantis naujų žodžių. Vaikams skirtos programėlės gausiai animuotos ir dinamiškos, tad vaikai noriai jomis mokosi gaminti virtualius patiekalus, rūpintis augintiniais, pažinti įvairių gyvūnų garsus, piešti ar spalvinti.

Kaip pastebi dr. A. Landsbergienė, naudojant šiuolaikines technologijas ir tėvams, ir mokytojams svarbu rasti tinkamą balansą: „Mes kaskart įvertiname, kada naujų dalykų greičiau išmokstama įjungus planšetes, o kada laikas aktyviai pasportuoti, paskaityti įprastą knygą ar užsimetus kuprines ant pečių keliauti į artimiausią parką“.

Su šiuo požiūriu sutinka ir anglų kalbos mokytoja Tatjana Kriliuvienė, daug metų taikanti naujausias technologijas Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijoje ir keletą kartų pripažinta inovatyviausia mokytoja Lietuvoje. Jos nuomone, teisingai pritaikomi išmanieji įrenginiai papildo mokykloje gautas žinias, moko ieškoti naujos informacijos arba pasitikrinti turimas žinias. „Aš kaip kalbininkė dažnai pamokau, kaip išmaniuoju telefonu galima patogiai susirasti papildomų žodžių konkrečiai temai, pasitikrinti rašybą, gauti daugiau informacijos ir pasiruošti diskusijai Be to, telefonas leidžia kelių mygtukų paspaudimu peržvelgti su mokymosi programa susijusias naujienas. Moksleivis e. dienyne ar mokyklos naudojamame socialiniame tinkle gali patikrinti, kokius namų darbus reikia atlikti, taip pat rasti papildomą mokomąją medžiagą“, – teikia praktinius pavyzdžius mokytoja.

Praktika rodo: vyresniųjų klasių moksleiviams dažniau prireikia kompiuterio

T. Kriliuvienė teigia, kad planšetės dažnu atveju praverčia ieškant papildomos medžiagos: „Mokantis svarbu ne tik skaityti vadovėlius, bet ir matyti tai, ko mokaisi. Pavyzdžiui, supratimą apie žmogaus kūną pagilins programėlė „Corinth“, kuri biologijos pamokose leidžia moksleiviams nagrinėti žmogaus kaulų anatomiją, matyti trimatį vaizdą, iš arčiau pažvelgti į žmogaus organizmą ir tuo pat metu pačioje programėlėje pasižymėti svarbiausius pastebėjimus.“

Tačiau tuo pat metu ji pastebi, kad vyresnėse klasėse moksleiviams dažniau prireikia nešiojamo kompiuterio: „Jis tampa nepamainomas, kai tenka atlikti sudėtingesnius projektus ar namų darbus, rašyti ilgesnius tekstus. Toks įrenginys galingesnis, turi didesnį ekraną, ir todėl gimnazijos moksleiviai naudojasi juo dažniausiai.“

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »