Ko trūksta, kad vaikai mokykloje išmoktų verslumo ir suprastų tikrąją pinigų vertę?

Publikuota: 2016 m. kovo 23 d. trečiadienis

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius įsitikinęs, kad finansus turi išmanyti kiekvienas sąmoningas pilietis. Todėl mokyti finansinio raštingumo paauglius mokyklose – sveikintina iniciatyva. Tačiau vienos geriausių Lietuvos mokyklų vadovas pastebi, kad mokyklose trūksta specialistų, kurie finansinio raštingumo mokinius galėtų mokyti kvalifikuotai ir profesionaliai.

„Lietuvos vaikai mokyklose gauna finansinio raštingumo pradžiamokslį dalyvaudami ekonomikos ir verslumo pamokose. Tačiau kyla klausimas, kokia tokio mokymo kokybė. Daugumoje Lietuvos mokyklų finansinio raštingumo mokymas yra paviršutiniškas. Tai dažnai netgi atgraso mokinius  nuo tolesnio domėjimosi“, – savo įžvalgomis dalijosi S. Jurkevičius.   

Kodėl svarbu mokyklose vaikus mokyti finansinio raštingumo?

Kaip istorijos mokytojas, galiu pasakyti, kad niekas žmogui taip nėra svarbu kaip finansiniai dalykai. Visi mes turime, uždirbame, leidžiama pinigus. Todėl kiekvienam pravartu žinoti, kaip elgtis su pinigais, kaip jie funkcionuoja. Finansinis raštingumas, teisinės sistemos pagrindų, Konstitucijos išmanymas yra labai svarbu gyvenime. Juk nuo žmonių išsilavinimo ir sąmoningumo priklauso valstybių gyvenimo kokybė ir pasiekimai.

Lietuvos pagrindinio ugdymo programoje yra ekonomikos ir verslumo disciplina. Ją dėstyti galima  9 arba 10 klasėje, o kaip pasirenkamasis dalykas ji gali būti tęsiama ir vyresnėse klasėse. Vilniaus licėjuje mokiniai ekonomikos ir verslumo mokomi antroje gimnazijos, arba kitaip sakant, dešimtoje klasėje. Yra viena vienuoliktokų ir dvyliktokų grupė, kuri ekonominio švietimo mokosi papildomai. Bet tai nėra masinis reiškinys. 

Kokiais būdais galima mokinius skatinti labiau domėtis finansų tvarkymu, taupymo, investavimo būdais?  

Mokinių domėjimasis tam tikru dalyku visada priklauso nuo žmogaus, kuris jo moko. Jeigu asmenybė yra išmani, patraukli mokiniams, tada susidomėjimas yra. Čia ir kyla pagrindinė problema – kaip mokyti ekonomikos ir verslumo, kai nėra tam tinkamai parengtų specialistų.

Šių dalykų turi būti mokoma profesionaliai ir kvalifikuotai. Darydami tą primityviai, mes ne tik galime negerai paaiškinti, bet ir pridaryti žalos. Tokiu atveju geriau šių dalykų iš viso nemokyti. Mokyklose reikalingi ne tik profesionalūs specialistai, bet ir pažangios, naujoviškos mokymo priemonės. 

Ar finansinis jaunų žmonių švietimas – mokyklų atsakomybė,  ar už jį atsakingi mokinių tėvai? 

Kiekviena šeima turi savo biudžetą, kurį tvarko. Bent jau elementarių žinių, kaip tą daryti, vaikams galėtų suteikti tėvai. Mokyklos paskirtis – mokyti ir diegti tam tikras vertybes. Kiek ir kada mokinius mokyti ekonominių ir verslumo pagrindų mokykloje – dar vienas svarbus klausimas. Mano nuomone, pusmečio gerų paskaitų turėtų visiškai pakakti tam, kad padėtume jaunam žmogui susiorientuoti finansiniuose reikaluose, suvokti pagrindinius ekonomikos dėsnius.

Jūsų gimnazijos mokiniai skina laurus mokslo olimpiadose, abiturientai stebina puikiomis žiniomis. Koks jūsų gimnazijos mokinių finansinis raštingumas?

Mokinių finansinis raštingumas priklauso nuo šeimos socialinės padėties. Pastebiu, kad kuo šeima gyvena prasčiau, tuo vaikas geriau supranta pinigų vertę ir jų prasmę. Labiau pasiturinčių šeimų atžalų finansinis sąmoningumas prastesnis. Bet su pinigais labai greitai išmokstama elgtis.

Tik pradėjęs gyventi savarankiškai jaunas žmogus iš karto pajunta tikrąją pinigų vertę. Juk pačiam uždirbti pinigus labai sunku, tačiau išleisti juos labai paprasta. Būtų puiku, jei mokiniams būtų sudarytos sąlygos dirbti. Bent jau vasaros metu.

Amerikietiško verslumo variantas – puikus pavyzdys. Ten daug jaunų žmonių plauna indus ar susiranda kitos trumpalaikės sezoninės veiklos. Tai – fantastiška patirtis. Tokiu būdu galima ne tik geriau suprasti pinigų vertę, bet ir įgyti darbo patirties, išmokti tam tikro darbo. Visgi skatinti vaikus dirbti ir užsidirbti – tėvų, o ne mokyklos, užduotis. Beje, Lietuvoje paaugliams yra sunku įsidarbinti. Sistema tam visiškai nepalanki.

Stebite Vakarų švietimo sistemą. Ar ten skiriamas didelis dėmesys finansiniam jaunų žmonių švietimui?

Sunku išvesti bendrą vardiklį. Kiekvienoje mokykloje mokiniai tam tikru metu supažindinami su  ekonominio švietimo pagrindais. Mes norime kažko daugiau, bet mums nepavyksta.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Stipriausi Lietuvos universitetai imasi atsakomybės gerinti studijų kokybę ir didinti mokslo pažangą

Keturių šalies aukštųjų mokyklų vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK). skaityti »

Pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandienėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų. skaityti »

Valstybės finansavimas mokslui bus aiškiau susietas su rezultatais

Tikslinamas mokslo ir studijų finansavimo modelis, pagal jį valstybės finansavimas mokslo institucijoms labiau priklausys nuo rezultatų. skaityti »

Mokslininkas iš Vokietijos supažindino su naujausiais informatikos tyrimų metodais švietimo srityje

Spaudoje daugėja pranešimų, pamąstymų apie informatikos mokymo atnaujinimą Lietuvos mokyklose, apie technines galimybes. skaityti »

VU mokslininkų sukurtas prietaisas gali padėti laiku pastebėti širdies ligas

Remiantis statistika, Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. skaityti »

Profesinis mokymas atsinaujina: mokytojai stažuosis verslo įmonėse

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia profesinio mokymo įstaigas, darbdavių asociacijas teikti paraiškas profesijos mokytojų technologinėms kompetencijoms tobulinti. skaityti »

Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, būtina pažangos ir tobulėjimo sąlyga

Sausio mėnesis studentams primena ne tik apie didžiausių metų švenčių pabaigą, bet ir egzaminų sesijos pradžią. Net ir patiems gabiausiems studentams ilgos atsiskaitymų savaitės kelia nerimą, stresą ir nuovargį. skaityti »

Ministrė J. Petrauskienė: aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija – prielaida kilti dėstytojų atlyginimams

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovais. skaityti »

MRU Teisės fakultetas padės kelti advokatų ir advokatų padėjėjų kvalifikaciją

Mykolo Romerio universitetas (MRU) tapo pirmąja institucija, kurią Lietuvos advokatūra akreditavo kaip galinčią vykdyti Advokatūros pripažįstamus kvalifikacijos kėlimo mokymus advokatams bei advokatų padėjėjams. skaityti »

VU bioinformatikų sukurtiems modeliams pasaulyje nebuvo lygių

VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikai triumfavo pernai vykusiame konkurse CAPRI (angl. Critical Assessment of Predicted Interactions). skaityti »