Ko trūksta, kad vaikai mokykloje išmoktų verslumo ir suprastų tikrąją pinigų vertę?

Publikuota: 2016 m. kovo 23 d. trečiadienis

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius įsitikinęs, kad finansus turi išmanyti kiekvienas sąmoningas pilietis. Todėl mokyti finansinio raštingumo paauglius mokyklose – sveikintina iniciatyva. Tačiau vienos geriausių Lietuvos mokyklų vadovas pastebi, kad mokyklose trūksta specialistų, kurie finansinio raštingumo mokinius galėtų mokyti kvalifikuotai ir profesionaliai.

„Lietuvos vaikai mokyklose gauna finansinio raštingumo pradžiamokslį dalyvaudami ekonomikos ir verslumo pamokose. Tačiau kyla klausimas, kokia tokio mokymo kokybė. Daugumoje Lietuvos mokyklų finansinio raštingumo mokymas yra paviršutiniškas. Tai dažnai netgi atgraso mokinius  nuo tolesnio domėjimosi“, – savo įžvalgomis dalijosi S. Jurkevičius.   

Kodėl svarbu mokyklose vaikus mokyti finansinio raštingumo?

Kaip istorijos mokytojas, galiu pasakyti, kad niekas žmogui taip nėra svarbu kaip finansiniai dalykai. Visi mes turime, uždirbame, leidžiama pinigus. Todėl kiekvienam pravartu žinoti, kaip elgtis su pinigais, kaip jie funkcionuoja. Finansinis raštingumas, teisinės sistemos pagrindų, Konstitucijos išmanymas yra labai svarbu gyvenime. Juk nuo žmonių išsilavinimo ir sąmoningumo priklauso valstybių gyvenimo kokybė ir pasiekimai.

Lietuvos pagrindinio ugdymo programoje yra ekonomikos ir verslumo disciplina. Ją dėstyti galima  9 arba 10 klasėje, o kaip pasirenkamasis dalykas ji gali būti tęsiama ir vyresnėse klasėse. Vilniaus licėjuje mokiniai ekonomikos ir verslumo mokomi antroje gimnazijos, arba kitaip sakant, dešimtoje klasėje. Yra viena vienuoliktokų ir dvyliktokų grupė, kuri ekonominio švietimo mokosi papildomai. Bet tai nėra masinis reiškinys. 

Kokiais būdais galima mokinius skatinti labiau domėtis finansų tvarkymu, taupymo, investavimo būdais?  

Mokinių domėjimasis tam tikru dalyku visada priklauso nuo žmogaus, kuris jo moko. Jeigu asmenybė yra išmani, patraukli mokiniams, tada susidomėjimas yra. Čia ir kyla pagrindinė problema – kaip mokyti ekonomikos ir verslumo, kai nėra tam tinkamai parengtų specialistų.

Šių dalykų turi būti mokoma profesionaliai ir kvalifikuotai. Darydami tą primityviai, mes ne tik galime negerai paaiškinti, bet ir pridaryti žalos. Tokiu atveju geriau šių dalykų iš viso nemokyti. Mokyklose reikalingi ne tik profesionalūs specialistai, bet ir pažangios, naujoviškos mokymo priemonės. 

Ar finansinis jaunų žmonių švietimas – mokyklų atsakomybė,  ar už jį atsakingi mokinių tėvai? 

Kiekviena šeima turi savo biudžetą, kurį tvarko. Bent jau elementarių žinių, kaip tą daryti, vaikams galėtų suteikti tėvai. Mokyklos paskirtis – mokyti ir diegti tam tikras vertybes. Kiek ir kada mokinius mokyti ekonominių ir verslumo pagrindų mokykloje – dar vienas svarbus klausimas. Mano nuomone, pusmečio gerų paskaitų turėtų visiškai pakakti tam, kad padėtume jaunam žmogui susiorientuoti finansiniuose reikaluose, suvokti pagrindinius ekonomikos dėsnius.

Jūsų gimnazijos mokiniai skina laurus mokslo olimpiadose, abiturientai stebina puikiomis žiniomis. Koks jūsų gimnazijos mokinių finansinis raštingumas?

Mokinių finansinis raštingumas priklauso nuo šeimos socialinės padėties. Pastebiu, kad kuo šeima gyvena prasčiau, tuo vaikas geriau supranta pinigų vertę ir jų prasmę. Labiau pasiturinčių šeimų atžalų finansinis sąmoningumas prastesnis. Bet su pinigais labai greitai išmokstama elgtis.

Tik pradėjęs gyventi savarankiškai jaunas žmogus iš karto pajunta tikrąją pinigų vertę. Juk pačiam uždirbti pinigus labai sunku, tačiau išleisti juos labai paprasta. Būtų puiku, jei mokiniams būtų sudarytos sąlygos dirbti. Bent jau vasaros metu.

Amerikietiško verslumo variantas – puikus pavyzdys. Ten daug jaunų žmonių plauna indus ar susiranda kitos trumpalaikės sezoninės veiklos. Tai – fantastiška patirtis. Tokiu būdu galima ne tik geriau suprasti pinigų vertę, bet ir įgyti darbo patirties, išmokti tam tikro darbo. Visgi skatinti vaikus dirbti ir užsidirbti – tėvų, o ne mokyklos, užduotis. Beje, Lietuvoje paaugliams yra sunku įsidarbinti. Sistema tam visiškai nepalanki.

Stebite Vakarų švietimo sistemą. Ar ten skiriamas didelis dėmesys finansiniam jaunų žmonių švietimui?

Sunku išvesti bendrą vardiklį. Kiekvienoje mokykloje mokiniai tam tikru metu supažindinami su  ekonominio švietimo pagrindais. Mes norime kažko daugiau, bet mums nepavyksta.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

S. Kropas. Laimikiai tik po to, kai pasirūpinsime tinkamais įrankiais

Per pastarąjį dešimtmetį finansinis raštingumas tapo ne tik EBPO, bet ir G20 šalių prioritetinės politikos objektu. skaityti »

Vaizdo žaidimai – daugiau nei vien pramoga: kodėl naudinga žaisti?

Kiekvienas žaidimas gali pasitarnauti ir kaip edukacijos šaltinis, įsitikinusi žaidimų kūrėjų įmonės „SneakyBox“ verslo plėtros vadovė Eglė Čiuoderienė. Pasak specialistės, skirtingi žaidimai padeda ugdyti loginį, kritinį, strateginį mąstymą, lavina atmintį, kūrybiškumą ir dar daugiau. skaityti »

Lietuva kartu su Šveicarija įgyvendino 20 bendrų mokslo projektų

Sėkmingai įvykdyta bendra Lietuvos ir Šveicarijos 2011–2016 m. mokslinių tyrimų programa. Per ketverius metus vykdant šią programą finansuota 20 bendrų mokslo projektų. Tam iš viso skirta 10,649 Šveicarijos frankų. skaityti »

Šią vasarą – dar daugiau nemokamų užsiėmimų mokiniams

Daugiau kaip 200 įvairių įstaigų – mokyklų, profesinio rengimo centrų, bibliotekų – įsijungė į akciją „Atverk duris vasarai“ ir per mokinių atostogas siūlys įdomius nemokamus užsiėmimus vaikams. skaityti »

Projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“ kviečia spręsti jaunimo emigracijos problemas

Kol jaunoji Lietuvos karta dar visiškai nepaniro į ilgųjų vasaros atostogų sūkurį, LR Vyriausybės kanceliarija kviečia moksleivius registruotis į rugpjūtį vyksiantį projektą „Moksleiviai į Vyriausybę“, kuris šiemet kvies spręsti jaunimo emigracijos problemas. skaityti »

VU mokslininkai tapo globalaus kosmoso tyrimų projekto dalimi

Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“. skaityti »

Atviros universitetinės studijos internete: patogus būdas tobulėti

Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų institutas pristatė atviras elektronines studijas, leidžiančias visiems norintiems mokytis atskirų studijų dalykų nuotoliniu būdu. skaityti »

Martyno Mažvydo biblioteka atidaro Laisvalaikio skaityklą

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka kviečia išsirinkti mėgstamiausią knygą, neštis ją į namus ir skaityti, skaityti, dar kartą skaityti... skaityti »

Paskelbti antrosios nacionalinės teisės žinių olimpiados nugalėtojai

Daugiau kaip 800 moksleivių. Virš 70 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų. Tokia įspūdinga antrosios Nacionalinės teisės žinių olimpiados dalyvių statistika, o gegužės 18 dieną Teisingumo ministerijoje iškilmingai apdovanoti ir šių metų renginio nugalėtojai. skaityti »

Beveik 270 elektroninių knygų skaityklių pasieks savivaldybių bibliotekas

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui 268-ias elektroninių knygų skaitykles perduoti savivaldybių nuosavybėn. skaityti »