Kodėl verta rinktis studijas Lietuvoje?

Publikuota: 2016 m. liepos 19 d. antradienis

Svajoji apie tarptautinę karjerą, tad net neabejoji, jog studijuoti vyksi į užsienį? Turime puikių naujienų – Lietuva – viena geriausių vietų siekti tarptautinės karjeros! „Ar galima Lietuvoje paruošti specialistą, siekiantį sėkmingos tarptautinės karjeros? Vienareikšmiškai taip,” – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Tarptautinių ryšių prorektorė Asta Radzevičienė, sutikusi pasidalinti mintimis apie studijų bei tarptautinės karjeros perspektyvas Lietuvoje.

Veiksminga Lietuvos universitetų partnerystė su tarptautiniu verslu. Nei viena šalis nebėra uždara sistema – nei verslui, nei mokslui valstybių sienos nebeegzistuoja, o  verslo ir mokslo tarpusavio sąveika yra  kaip niekada intensyvi.  Didelė dalis  šiuolaikinių studijų turinio  Lietuvos  universitetuose ateina per sąveiką su socialiniais partneriais, dalyvaujančiais tiek studijų valdymo, tiek  įgyvendinimo procesuose. Šiuo metu pusė VGTU partnerių, dalyvaujančių studijose, yra Lietuvoje veikiančios užsienio įmonės. Toks bendradarbiavimas keičia studijų programų kultūrą, turinį, lūkesčius. Universitetai ieško naujų ir vis lankstesnių darbo su verslu formų, kompanijų, universiteto bendradarbiavimas tampa puikia terpe studentams mokytis iš geriausių savo srities atstovų.

Geriausios Lietuvoje vykdomos studijų  programos gali puikiai konkuruoti  su  Europos ir pasaulio universitetų pasiūla. Reikia įvertinti ir tai, kad yra nemažai studijų sričių, kurių studijų turinys tampa vis labiau homogeniškas dėl vieningų verslo asociacijų bei profesinės akreditacijos agentūrų reikalavimų absolventų  gebėjimams. Pavyzdžiui, statybos inžinerijos ar mechanikos studijų programos visame pasaulyje yra labai panašios, tokioje situacijoje itin svarbu, su kokiais verslo partneriais ir kiek intensyviai dirba universitetas.  Studentų  karjerai tai turi tiesioginės įtakos, nes  įstojus į universitetą, plačiąja prasme prasideda ne studijos, o profesinė karjera. Ji labai priklausys nuo to, su kuo ir kiek sugebėsite užmegzti dalykinių kontaktų, iš kokių organizacijų patirties bus mokomasi, su kuo užmezgami pirmieji profesiniai ryšiai. 

Palanki karjerai konkurencinė aplinka. Lietuvoje, santykinai mažoje šalyje, vidinės konkurencijos intensyvumas darbo rinkoje yra žemesnis nei daugelyje kitų šalių. Jei palygintume mūsų vidurinio ir aukštesnio lygmens vadovų profilius su tokių valstybių kaip Danija, Švedija, Jungtinė Karalystė vadovais, pamatytume, kad  mūsų vadovai yra gerokai jaunesni. Anksti pradėję dirbti, jauni, vos 25 ar 27 metų sulaukę žmonės tampa įvairių sričių vadovais. Lietuvoje jaunimui egzistuoja tikrai fantastiškos vertikalios karjeros galimybės, kuomet sparčiai kopiama karjeros laiptas, tuo tarpu brandžių ir didelių šalių ekonomikose  dominuoja horizontali karjera, kai toje pačioje pozicijoje dirbama gana ilgai, judant iš vienos kompanijos į kitą, o kilimas į vadovo pozicijas turi žymiai daugiau tarpinių grandžių ir trunka ilgiau.

Visai nesvarbu, kur tu esi, svarbiausia, ką esi pasiekęs karjeros kelyje, todėl studijas Lietuvoje ir profesinę veiklą sėkmingai suderina ne vienas jaunas žmogus, galvojantis apie būsimą karjerą užsienyje. Per gana trumpą laikotarpį Lietuvoje galima susikurti tokį portfolio, kurio kitoje šalyje pasiekti būtų neįmanoma. Lietuva yra labai gera terpė eksperimentuoti su savo karjera, ją auginti, keisti, o čia ateinantys užsienio verslai yra išalkę talentingų darbuotojų. Palanku ir tai, jog mūsų šalyje auga ir stiprėja smulkus bei vidutinis  verslas, kurio pagrindinė plėtros strategija yra įėjimas į užsienio rinkas. Darbas tokiose įmonėse yra itin gera patirtis, kadangi jauniems žmonėms suteikiama galimybė prisiliesti prie svarbiausių strateginių sprendimų ir jų įgyvendinimo. Dar vienas pliusas Lietuvai – žmonės čia dirbti savo profesiniame lauke pradeda gerokai anksčiau. Kvalifikuotų specialistų darbo rinkoje trūksta, todėl jau paskutinių kursų bakalauro studijų studentai ir magistrantai  dirba  ne pagalbinius, aptarnavimo sferos darbus, o yra pilnai  įsitraukę į profesinę veiklą pagal įgytą specialybę, o tai paspartina karjerą ir jos aukštumų galima pasiekti anksčiau, tai puikiai įrodo jaunų Lietuvos universitetų alumnų tarptautinės karjeros.

Puikios mainų programų galimybės. Visos Lietuvos aukštosios mokyklos gali pasiūlyti puikias studijų užsienyje galimybes. Jos tampa beveik neribotos – per vienus mokslo metus vien „Erasmus+“ mainų programai Lietuvoje skiriama apie 10 milijonų eurų. Europos sąjunga visoms savo šalims narėms šiai mobilumo programai skiria tikrai dideles lėšas, tačiau studijuojant Lietuvoje galimybės atlikti praktiką užsienio įmonėse ar tam tikrą laikotarpį studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose padidėja, nes Lietuva iš valstybės biudžeto skiria dar pusę tiek. Lietuvos universitetų partnerių ratas visame pasaulyje yra tikrai gausus ir solidus, tai sukuria išskirtines galimybes studentams dalyvaujantiems mainų programose. Stojamieji į Miuncheno Technikos universitetą, Delfto technikos universitetą ar Stokholmo Karališkąjį technologijos institutą daug kam gali būti neįveikiamu barjeru, tačiau  šiuos universitetus kaip dalinių studijų  vietą kiekvienas gerai besimokantis  Lietuvos studentas gali įsirašyti į savo CV. Lietuvos studentų, atliekančių praktikas užsienio kompanijose, taip pat kasmet auga po 15-20 procentų, tai atspindi ir gerus Lietuvos universitetų  bendradarbiavimo su užsienio kompanijomis rezultatus, nemažą praktikų stipendijoms skiriamą  biudžetą ir labai gerą Lietuvos studentų reputaciją užsienio darbdavių akyse. 

Užsienio kalbų mokėjimas yra vienas svarbiausių įrankių siekiant tarptautinės karjeros. Šiuo metu, kai absolventai tikrai neblogai moka anglų kalbą, vertėtų drąsiau rinktis ja dėstomas programas. Būtent čia paskaitas skaito daugiau užsienio dėstytojų ir tarptautinių kompanijų atstovų. Pabaigtos studijos užsienio kalba kelia darbdavių pasitikėjimą. Šiuo metu iš visų VGTU studijų programų net 30 procentų sudaro dėstomos anglų kalba, jų absolventai  sėkmingai siekia karjeros nuo Kalifornijos iki Singapūro.

Gyvenimo kokybė ir patirtis už universiteto durų. Pasaulyje vyrauja tendencija, jog būtent šalies sostinės pritraukia daugiausiai studentų. Pagal „The World's 26 Best Cities for Business, Life, and Innovation“ reitingą, patraukliausių studentams miestų 10-tuke devyni yra sostinės. Jei paklaustumėte, ką rinktis, Durhamą Jungtinėje Karalystėje ar Vilnių, visuomet balsuočiau už pastarąjį. Studijų gerai reitinguojame universitete su gyvenimu provincijoje derinys niekada nesuteiks tokio impulso, kuris būdingas didiesiems miestams, sostinėms, kuriose kunkuliuoja verslas ir kultūrinis gyvenimas. Universitetai susilieja su miestu, miesto kultūra persmelkia universitetų ir jų bendruomenių gyvenimą. Stimuliuojanti, dinamiškai besivystanti, talentus pritraukianti aplinka yra labai svarbi įgyti pirmajai patirčiai studijų metu, susikurti profesinių ir asmeninių ryšių tinklą. Šie veiksniai tiesiogiai lemia karjeros pradžią ir jos tolesnę sėkmę. Tačiau negalima neįvertinti milžiniškos konkurencijos ir pragyvenimo kaštų pasaulio ir Europos sostinėse bei didžiuosiuose verslo centruose. Taigi, kodėl nepasirinkus dinamiškai besivystančios ir sumanios sostinės, koks ir yra Vilnius? Juk būtent Lietuvos sostinei (kartu su Ciurichu ir Edinburgu) prognozuojamas sparčiausias augimas ir ateities miestų titulas naujausiame „Financial Times reitinge European Cities and Regions of the Future“ bei žadama naujo tiesioginių užsienio investicijų traukos, IT paslaugų ir startuolių kultūros kūrimosi centro (angl. hub) šlovė. 

Šiuolaikinis žmogus yra laisvas rinktis, kaip jis sukurs savo vertę  darbo rinkoje, kiek  mobilūs ir paklausūs  bus jo gebėjimai vienoje ar kitoje šalyje. Apie tai  tikrai verta pagalvoti kuo anksčiau  bei pasirinkti geriausias taktikas, vedančias link didžiosios  gyvenimo strategijos įgyvendinimo.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »