LEU ir LKA pasirašė sutartį dėl pilietinio ugdymo mokytojų rengimo

Publikuota: 2014 m. lapkričio 12 d. trečiadienis

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), bendradarbiaudamas su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA), rengia studijų programą, pagal kurią bus ruošiami pilietinio ugdymo specialistai. 2014 m. lapkričio 11 d. LEU rektorato salėje buvo iškilmingai pasirašyta tai patvirtinanti sutartis.

LEU ir LKA bendradarbiauja jau beveik dvejus metus. Suvienyti jėgas, kuriant naują dvigubą studijų programą, nuspręsta sunerimus dėl pilietinio ugdymo stiprinimo Lietuvoje. Dvigubos istorijos ir pilietinio ugdymo programos turinio viena pusė bus skiriama istorijai, kita pusė – pilietiniam ugdymui. Studijų programos turinys bus parengtas dar šiais metais. 

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Eugenijus Vosylius sakė, jog Lietuvos Respublikos valstybei tokie specialistai be galo reikalingi. „Iki šiol tokių specialistų nebuvo. Manau, tai bus prasminga programa, turinti gražią ateitį“, – prieš pasirašant sutartį sakė E. Vosylius.

LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis pabrėžė, kad  bendradarbiavimo sutartis su LKA yra gyvybinga. Kasmet vykdoma įvairių bendrų veiklų, o rengiamą naują ir bendrą studijų programą rektorius spėjo aptarti ir su Vokietijos Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos rektore. Praėjusią savaitę A. Gaižutis lankėsi Vokietijoje, nes akademikui buvo suteiktas Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos Garbės daktaro vardas. Rektorė prof. dr. Annelise Wellensiek LEU rektoriui sakė, jog tokiai nedidelei tautai kaip Lietuva reikia ieškoti įvairiausių būdų savigynai ir savo reikšmei pabrėžti. „Taigi mes darome gerą dalyką. Aš džiaugiuosi, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas ir mes galėsime drąsiai pasirašyti sutartį“, – sakė A. Gaižutis.

Ši studijų programa atsirado sunerimus dėl pilietinio ugdymo stiprinimo Lietuvoje, taip pat norint parengti profesionalų pilietinio ugdymo mokytoją. Vienas iš naujos programos iniciatorių – LEU Istorijos fakulteto dekanas Eugenijus Jovaiša, kuris yra sakęs, kad šiuo metu mokyklose pilietinio ugdymo pamokas vedantys mokytojai nėra tam specialiai parengti. Dalykus iš politologijos, sociologijos, konstitucinės teisės jie kūrybiškai pritaikė savo naujoje veikloje, bet šie mokytojai nėra specialiai tam paruošti.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »