LEU rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui suteiktas Vroclavo universiteto garbės daktaro vardas

Publikuota: 2016 m. birželio 30 d. ketvirtadienis

Birželio 29 d. Vroclavo universitete (Lenkija) vyko iškilmės, kurių metu Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektoriui, Lietuvos kultūros, meno filosofui akademikui prof. habil. dr. Algirdui Gaižučiui įteiktos šio universiteto garbės daktaro regalijos. Tai septintasis A. Gaižučio „Doctor Honoris Causa“ užsienio valstybėse. LEU rektorius yra Vroclavo, Heidelbergo, Jerevano, Krokuvos, Gardino, Minsko ir Kijevo universitetų garbės daktaras.

Iškilmių metu atsiimdamas šį garbingą apdovanojimą rektorius kalbėjo apie keletą abiems valstybėms svarbių dalykų. Kalbą rektorius pradėjo nuo spalvingų savo jaunystės detalių, susijusių su Lenkija. Jis apžvelgė Lietuvos elito istoriją, prie kurios prisidėjo ir lenkų intelektualai, pažymėjo, kad lietuviškam elitui, po sovietų okupacijos tiesiog fiziškai sunaikintam partizaninio pasipriešinimo kovose ir Sibiro glūdumose, išblaškytam po pasaulį, nėra lengva atsigauti.

A. Gaižutis sakė, jog dabar, kaip niekada anksčiau, būtina burti intelektualus, universiteto žmones – šį nuostabų istorinį, kultūrinį dvasinio gyvenimo šaltinį ir jo galią. „Šiam atsakomybės valdomų žmonių sambūriui kaip niekas kitas gali ir privalo pasitarnauti akademiniai universitetų ryšiai. Bendradarbiavimas tarp Vroclavo ir mūsų universitetų tikrai padeda spręsti šį kilnų uždavinį. Padedami stiprinti ne tik Lietuvos ir Lenkijos ryšiai, kurie vis dar „banguojantys“ dėl vienokių ar kitokių politinių ar dar kitokių nesusipratimų. Tačiau tų ryšių kryptis yra gera. Mums pavyzdį rodo ir karinis bendradarbiavimas tarp mūsų šalių po NATO skėčiu, kuris užtikrina saugesnį gyvenimą nuo gan agresyvaus kaimyno, su kurio karinėmis užmačiomis ir okupacine politika esame susipažinę per šimtmečius, per kartų kartas. Ir, deja, jų mastas ne mažėja, o tik įgauna vis rafinuotesnės geopolitikos pavidalą. Tuomet ir kultūrinis akademinio strato bendradarbiavimas, kuriam didelį impulsą davė Bolonijos procesas, jei ne susitraukia, ne sumažėja, tai darosi komplikuotesnis“, – sakė jis.

LEU ir Vroclavo universitetų bendradarbiavimas tęsiasi jau daugiau nei 20 metų. Neseniai LEU gražiai paminėtas ir polonistikos 55-metis. Per šiuos metus LEU parengė daugiau nei 2000 polonistų, lenkų kalbos ir literatūros, kultūros bakalaurų ir magistrų. Jie – mylimi ir gerbiami vaikų, jaunimo ir tėvų pedagogai, veikia ir kitose kultūros sferose – politikoje, valstybinėse institucijose, moksle, mene. „Be jų tiesiog neįsivaizduojamas Lietuvos lenkų gyvenimas ir kūrybinė veikla. Polonistikos tradicijos ir dabar saugomos ir plėtojamos. Be jų neįsivaizduojamas ir pačios Lietuvos gyvenimas. Išleista nemažai mokslinių studijų apie Vilniaus krašto lenkų kilmės pedagogus, rašytojus, visuomenės veikėjus. Praeities pažinimas mums visiems padeda geriau suprasti savo tautinį identitetą, multikultūriškumo ir bendrų pastangų ypatingą reikšmę“, – kalbėjo A. Gaižutis.

Rektorius džiaugėsi, jog suaktyvėjo studentų mainai. „Mūsų studentai, ne tik polonistai, bet ir kitų specialybių, turi galimybę pastudijuoti Vroclavo universitete. Padažnėjo ir dėstytojų, darbuotojų abipusės išvykos. Dviejų savaičių studentų praktika Vilniaus ir Vroclavo mokyklose tik padeda sustiprinti profesinius įgūdžius ir drauge pagarbų, jautrų kaimynų istorijos, kultūros, gyvenimo stiliaus supratimą“, – sakė jis ir teigė, jog Vroclavo universitete vietą rado ir Baltistikos centras, kuriame dėmesys lituanistikos studijoms ir Lietuvai nemažėja.

Savo kalboje rektorius atkreipė dėmesį ir į problemas, su kuriomis susiduriama. „Jaunimo emigracija į kitus kraštus, opios demografinės problemos Lietuvoje, jaunimo perdėtas susižavėjimas tokiais socialiniais mokslais kaip vadyba, administravimas, ekonomika, teisė ir kt. daro jiems mažiau patrauklią tiek polonistiką, tiek lituanistiką. Bet mes ieškome įvairių išeičių iš susidariusios padėties. Dabartinis Lenkų kalbos, kultūros ir didaktikos centras, nors ir nedidelis, veikia sėkmingai, bendradarbiauja su Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Lenkų kultūros institutu Vilniuje“, – sakė Vroclavo universiteto garbės daktaras, LEU rektorius akademikas A. Gaižutis ir ragino stiprinti centro ryšius su Vroclavo universiteto Istorijos ir pedagogikos mokslų institutu, kitomis katedromis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »