LEU rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui suteiktas Vroclavo universiteto garbės daktaro vardas

Publikuota: 2016 m. birželio 30 d. ketvirtadienis

Birželio 29 d. Vroclavo universitete (Lenkija) vyko iškilmės, kurių metu Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektoriui, Lietuvos kultūros, meno filosofui akademikui prof. habil. dr. Algirdui Gaižučiui įteiktos šio universiteto garbės daktaro regalijos. Tai septintasis A. Gaižučio „Doctor Honoris Causa“ užsienio valstybėse. LEU rektorius yra Vroclavo, Heidelbergo, Jerevano, Krokuvos, Gardino, Minsko ir Kijevo universitetų garbės daktaras.

Iškilmių metu atsiimdamas šį garbingą apdovanojimą rektorius kalbėjo apie keletą abiems valstybėms svarbių dalykų. Kalbą rektorius pradėjo nuo spalvingų savo jaunystės detalių, susijusių su Lenkija. Jis apžvelgė Lietuvos elito istoriją, prie kurios prisidėjo ir lenkų intelektualai, pažymėjo, kad lietuviškam elitui, po sovietų okupacijos tiesiog fiziškai sunaikintam partizaninio pasipriešinimo kovose ir Sibiro glūdumose, išblaškytam po pasaulį, nėra lengva atsigauti.

A. Gaižutis sakė, jog dabar, kaip niekada anksčiau, būtina burti intelektualus, universiteto žmones – šį nuostabų istorinį, kultūrinį dvasinio gyvenimo šaltinį ir jo galią. „Šiam atsakomybės valdomų žmonių sambūriui kaip niekas kitas gali ir privalo pasitarnauti akademiniai universitetų ryšiai. Bendradarbiavimas tarp Vroclavo ir mūsų universitetų tikrai padeda spręsti šį kilnų uždavinį. Padedami stiprinti ne tik Lietuvos ir Lenkijos ryšiai, kurie vis dar „banguojantys“ dėl vienokių ar kitokių politinių ar dar kitokių nesusipratimų. Tačiau tų ryšių kryptis yra gera. Mums pavyzdį rodo ir karinis bendradarbiavimas tarp mūsų šalių po NATO skėčiu, kuris užtikrina saugesnį gyvenimą nuo gan agresyvaus kaimyno, su kurio karinėmis užmačiomis ir okupacine politika esame susipažinę per šimtmečius, per kartų kartas. Ir, deja, jų mastas ne mažėja, o tik įgauna vis rafinuotesnės geopolitikos pavidalą. Tuomet ir kultūrinis akademinio strato bendradarbiavimas, kuriam didelį impulsą davė Bolonijos procesas, jei ne susitraukia, ne sumažėja, tai darosi komplikuotesnis“, – sakė jis.

LEU ir Vroclavo universitetų bendradarbiavimas tęsiasi jau daugiau nei 20 metų. Neseniai LEU gražiai paminėtas ir polonistikos 55-metis. Per šiuos metus LEU parengė daugiau nei 2000 polonistų, lenkų kalbos ir literatūros, kultūros bakalaurų ir magistrų. Jie – mylimi ir gerbiami vaikų, jaunimo ir tėvų pedagogai, veikia ir kitose kultūros sferose – politikoje, valstybinėse institucijose, moksle, mene. „Be jų tiesiog neįsivaizduojamas Lietuvos lenkų gyvenimas ir kūrybinė veikla. Polonistikos tradicijos ir dabar saugomos ir plėtojamos. Be jų neįsivaizduojamas ir pačios Lietuvos gyvenimas. Išleista nemažai mokslinių studijų apie Vilniaus krašto lenkų kilmės pedagogus, rašytojus, visuomenės veikėjus. Praeities pažinimas mums visiems padeda geriau suprasti savo tautinį identitetą, multikultūriškumo ir bendrų pastangų ypatingą reikšmę“, – kalbėjo A. Gaižutis.

Rektorius džiaugėsi, jog suaktyvėjo studentų mainai. „Mūsų studentai, ne tik polonistai, bet ir kitų specialybių, turi galimybę pastudijuoti Vroclavo universitete. Padažnėjo ir dėstytojų, darbuotojų abipusės išvykos. Dviejų savaičių studentų praktika Vilniaus ir Vroclavo mokyklose tik padeda sustiprinti profesinius įgūdžius ir drauge pagarbų, jautrų kaimynų istorijos, kultūros, gyvenimo stiliaus supratimą“, – sakė jis ir teigė, jog Vroclavo universitete vietą rado ir Baltistikos centras, kuriame dėmesys lituanistikos studijoms ir Lietuvai nemažėja.

Savo kalboje rektorius atkreipė dėmesį ir į problemas, su kuriomis susiduriama. „Jaunimo emigracija į kitus kraštus, opios demografinės problemos Lietuvoje, jaunimo perdėtas susižavėjimas tokiais socialiniais mokslais kaip vadyba, administravimas, ekonomika, teisė ir kt. daro jiems mažiau patrauklią tiek polonistiką, tiek lituanistiką. Bet mes ieškome įvairių išeičių iš susidariusios padėties. Dabartinis Lenkų kalbos, kultūros ir didaktikos centras, nors ir nedidelis, veikia sėkmingai, bendradarbiauja su Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Lenkų kultūros institutu Vilniuje“, – sakė Vroclavo universiteto garbės daktaras, LEU rektorius akademikas A. Gaižutis ir ragino stiprinti centro ryšius su Vroclavo universiteto Istorijos ir pedagogikos mokslų institutu, kitomis katedromis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »