LSAS: Lietuvos aukštojo mokslo ateities scenarijus

Publikuota: 2012 m. liepos 7 d. šeštadienis

Šiandien darosi įprasta, kad jaunas žmogus skatinamas siekti savo užsibrėžtų tikslų, studijas rinktis atsakingai ir siekti karjeros savo pasirinktoje srityje. Tačiau planuojant savo ateities perspektyvas dažnas studentas susimąsto, kokia yra studijų kokybė Lietuvoje. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kviečia pažvelgti į siektinus Lietuvos aukštojo mokslo scenarijus.

Pasak LSAS prezidento V. Morkūno, prognozuojant ateities studijų sistemą, išryškėja dvi pagrindinės kryptis, kurios pirmiausia daro įtaką formuojant ateities vaizdą. Tai aukštojo mokslo finansavimas ir studijų kokybė. 

Aukštasis mokslas neslegiantis studentų kišenės 

Aukštojo mokslo finansavimas negali būti įtvirtinamas studentų sąskaita. Šiuo metu galima įžvelgti, kad pagrindinis aukštųjų mokyklų lėšų skyrimas, pagrįstas studentų skaičiumi ir studijų krepšelių arba pačių studentų lėšomis, tad yra ypatingai svarbu užtikrinti tinkamą studentų paramą ir identifikuoti jų finansines galimybes, tuo pačiu panaikinant visas kliūtis studijų prieinamumui. 

„Studentai neturi būti verčiami prisiimti dešimtis tūkstančių litų įsipareigojimų dar studijų metu. Turi būti užtikrinama lanksti ir studentų galimybes atitinkanti paskolų sistema bei socialinės garantijos .“ – sako LSAS prezidentas V. Morkūnas. 

Aukštojo mokslo finansavimas nepriklausomas nuo studentų skaičiaus 

Žvelgiant iš aukštųjų mokyklų perspektyvos, galima pabrėžti, jog esant dabartinei studijų krepšelių sistemai ir mažėjant studentų skaičiui (lyginant su 2010 m.), 2020 metais aukštąsias mokyklas pasieks dvigubai mažiau lėšų, priklausančių nuo studentų skaičiaus. Tai yra ateities iššūkis visai aukštojo mokslo sistemai. 

Dėl šios priežasties ateityje būtina užtikrinti stabilų aukštųjų mokyklų finansavimą, nepriklausomą nuo studentų skaičiaus, tačiau besiremiantį į aukštųjų mokyklų pasiektus rezultatus studijose ir moksle. 

Į studentus orientuotos studijos – kelias į studijų kokybę 

Kuriant aukštojo mokslo ateities viziją, orientuotą į studijų kokybę, pirmiausia būtina keisti studentų, dėstytojų ir aukštųjų mokyklų administracijos požiūrį į studijas. Tik tuomet kai kiekviena šalis prisiims aiškias atsakomybes studijų procese, bus galima pasiekti bendrą naudą visoms procese dalyvaujančioms pusėms. 

Pasak LSAS, studijos turi būti orientuotos į studentą. Studentas yra esmine studijų proceso figūra, o dėstytojas – pagrindinis konsultantas. Studijos turi ne tik suteikti studentui žinias, bet ir ugdyti gebėjimus, formuoti individo požiūrį į visuomenės, technologijų bei viso pasaulio raidą. 

„Akivaizdu, jog studijų organizavimas bei mokymo ir mokymosi procesas pasiekė ribą, kuomet būtina iš esmės peržiūrėti studijų tikslus bei atnaujinti jų organizavimo metodus, užtikrinant efektyvų specialistų, turinčių reikiamus gebėjimus ir žinias, parengimą aukštosiose mokyklose.“ – sako V. Morkūnas. 

LSAS pabrėžia, jog kiekvieno studento poreikiai yra organizacijos veiklos pagrindas. Todėl LSAS aktyviai dalyvauja aukštojo mokslo formavime – nuolatos teikia siūlymus priimtiems koreguotiniems sprendimams bei įstatymams. Organizacija semiasi patirties, bendradarbiaudama su kitų šalių studentų organizacijomis, siekdama atkreipti dėmesį ne tik į šių dienų problemas, bet ir ateities perspektyvas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »