Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), reaguodama į LR Ministro pirmininko sudarytos darbo grupės pateiktas rekomendacijas dėl Lietuvos universitetų tinklo optimizavimo, pažymi, jog yra poreikis optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, tačiau veiksmai turi būti vykdomi apgalvotai bei nuodugniai išnagrinėjus visas galimybes ir pasekmes.

„Sutinkame, jog yra būtina mažinti Lietuvoje veikiančių universitetų skaičių, tačiau atsižvelgus į europinę praktiką bei Lietuvos aukštojo mokslo specifiką, manome, kad tikslingiau būtų skatinti universitetų jungimąsi, atsižvelgiant į panašius profilius bei išlaikant specializuotus - technologinių, sveikatos mokslų, menų – universitetus. Tokia sistema leistų efektyviau užtikrinti turimų žmogiškųjų ir infrastruktūros išteklių panaudojimą ir išlaikytų konkurenciją tarp panašaus profilio, tačiau skirtinguose regionuose veikiančių aukštųjų mokyklų.“ – teigia LSAS prezidentas Vilius Morkūnas.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga atkreipia dėmesį, kad tinklo optimizavimas, paliekant po vieną universitetą Vilniuje ir Kaune, nepagerins aukštųjų mokyklų institucijų kokybės valdymo bei administravimo, kadangi sujungimo pasekmė – ženkliai sudėtingesnės administracinės struktūros, kurių suvaldymas pareikalaus esminių pokyčių sprendimų priėmime bei reikiamų žinių sėkmingai restruktūrizacijai įgyvendinti.

Taip pat šiuo metu siūloma universitetų tinklo pertvarka nesudarytų pakankamų sąlygų universitetams tapti konkurencingesniais tarptautinėje erdvėje, kadangi jungimosi procesų metu žymiai daugiau dėmesio bus skiriama administraciniams procesams, o ne studijų kokybės gerinimui.

„Optimizavimo procesas pirmiausiai turėtų būti orientuotas į studijų kokybės užtikrinimą, atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių poreikius, taip pat reikėtų numatyti mechanizmus, kurie skatintų mokslininkų, tyrėjų projektų įgyvendinimą bei mokslinės produkcijos kūrimą.“ – sako V. Morkūnas.

LSAS akcentuoja, jog siekiant užtikrinti kokybišką universitetų tinklo optimizavimą, būtina įvertinti galimybes ne tik sudarytos darbo grupės nagrinėtais aspektais, bet ir įvertinti ekonominius rodiklius, galimus socialinius pokyčius, identifikuoti jungimo laikotarpiu bei vėliau galinčias kilti problemas ir jų sprendimo metodus, remiantis ne tik turima užsienio šalių bet ir Lietuvos praktika, išanalizavus jau susijungusių aukštųjų mokyklų patirtis.