Šį pavasarį Lietuvos studentų sąjungos tyrimas „Akademinio sąžiningumo indeksas“ atskleidė, kad net 33,8 proc. studentų rašto ar kitokio darbo pirkimą ir pateikimą kaip savo įvardina paplitusiu arba greičiausiai paplitusiu reiškiniu. Lyginant su praėjusiais metais vykdytu tyrimu šis skaičius išaugo beveik 7 proc.
Šį pavasarį Lietuvos studentų sąjungos tyrimas „Akademinio sąžiningumo indeksas“ atskleidė, kad net 33,8 proc. studentų rašto ar kitokio darbo pirkimą ir pateikimą kaip savo įvardina paplitusiu arba greičiausiai paplitusiu reiškiniu. Lyginant su praėjusiais metais vykdytu tyrimu šis skaičius išaugo beveik 7 proc.
„Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir kitur vis dažniau išgirstama apie atvejus, kai studentai perka rašto darbus ir juos pristato kaip savo. Statistika baugina – studentų susiduriančių su rašto darbų pirkimu procentas didėja. Tai atskleidžia ne tik tai, kad patiems studentams neužtenka žinių užduočių atlikimui, bet ir rodo akademinės kultūros trūkumą aukštosiose mokyklose“, – teigė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
O dar 2011 metais atliktas tyrimas parodė, kad beveik 70 proc. studentų toleruoja nesąžiningą kolegų elgesį perkant rašto darbus ir vos 2 proc. studentų teigia pastebėję tokį elgesį praneštų dėstytojams ar aukštosios mokyklos administracijai. Remiantis tyrimo duomenimis, net 92 proc. apklaustųjų pagrindine tokio elgesio priežastimi įvardino norą užsidirbti.
Anot P. Baltoko, šiuo metu Lietuvoje veikiantys teisiniai aktai nenustato akademinių ir mokslo darbų ruošimo kaip neteisėtos veiklos. Tiesa, ankščiau buvo kalbama apie administracinių teisės pažeidimų kodekso keitimą, tačiau kalbos ir liko kalbomis. Šiuo metu visame procese nelegalus momentas tik vienas – kito asmens paruošto darbo pristatymas kaip savo.
„Pateikdamas ne savo darbą studentas pažeidžia ne vieną akademinį principą, aukštosios mokyklos etikos kodeksą bei studijų tvarką. Tačiau auganti statistika rodo, kad formalių priemonių problemai spręsti nepakanka. Lietuvos studentų sąjunga ragina atkreipti dėmesį į rašto darbų pardavinėjimą ir toleranciją šiam reiškiniui bei kuo skubiau spręsti šią akademinės bendruomenės problemą“, – sakė P. Baltokas.
Akademinis sąžiningumas vienas kertinių aukštojo mokslo pamatų. Akademinis nesąžiningumas nėra vien studento moralės klausimas – jis tiesiogiai susijęs su studijų kokybe. Lietuvos studentų sąjungos išsakytoje pozicijoje dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo pokyčių akcentuojamas studijų kokybės klausimas – siekiama įstatyme, kad aukštosioms mokykloms keliami kokybės standartai būtų aiškiai ir suprantamai įvardyti įstatyme.