Spalio 15 d. vykusiame susitikime su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininke Audrone Pitrėniene Lietuvos studentų sąjunga – vienintelė organizacija nacionaliniu lygmeniu atstovaujanti studentų interesus – pristatė siūlymus LR Mokslo ir studijų įstatymo tobulinimui. Akademinių pusryčių metu diskutuota apie studijų kokybės užtikrinimą, studentiškų organizacijų veiklą ir galimybes, paramą studentams bei studijų finansavimą.

Lietuvos studentų sąjungos atstovai pasisakė prieš visuotinės įmokos už studijas rinkimą. Anot Studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko, renkama visuotinė įmoka tik sumažintų studijų prieinamumą. „Šiuo metu valstybės finansuojamose vietose studijuoja apie 55 proc. studentų, manome, kad šis skaičius neturėtų mažėti. Norit pereiti prie finansavimo modelio kai visi studentai moka įmoką už studijas reikėtų 40 mln. papildomų lėšų, manome, kad sistema neturėtų būti keičiama, jei valstybė negali skirti tam papildomų finansų, o studentų padėtis turėtų gerėti, tačiau ne jų pačių sąskaita“, – sakė P. Baltokas.

Anot susitikime dalyvavusių Studentų sąjungos atstovų aukštojo mokslo finansavimas turėtų būti glaudžiai susijęs su kompensavimo mechanizmu ir lanksčia paskolų sistema. Siekiant didinti aukštojo mokslo prieinamumą paskolų palūkanos neturėtų viršyti paskolos administravimo kainos (arba 3 proc.), o paskolos grąžinimas turėtų būti siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu. „Pagal LR Konstitucijos 41 str. 3 dalį, aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, manome, kad ši teisė neturėtų būti ribojama. Taip pat pasisakome prieš studentų atidirbimą po studijų“, – sakė Studentų sąjungos tarybos narė Monika Simaškaitė.

Susitikimo metu paliestas ir studijų kokybės užtikrinimo klausimas. Vienas pagrindinių studijų kokybės užtikrinimo mechanizmų – vidinis studijų kokybės užtikrinimas. Studentų sąjunga pateikė siūlymą LR Mokslo ir studijų įstatyme įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad studijų kokybės užtikrinimo tvarka gali būti keičiama ir priimama tik suderinus su studentų atstovybe, o studentų apklausų ar kitokių grįžtamojo ryšio formų rezultatai turėtų būti viešai skelbiami. Šiuo siūlymu siekiama studentų grįžtamąjį ryšį efektyviai panaudoti studijų kokybės užtikrinimo procese.

„Kalbant apie studijų kokybę paliestas ir gan skaudus studentų praktikų klausimas. Siekiame, kad studentų praktikų vykdymas būtų aiškiau reglamentuotas, tad siūlome įstatyme įvesti nuorodą į studentų praktikų organizavimo aprašą. Taip pat manome, kad studentai turi turėti galimybę atlikti savarankišką praktiką, kuri būtų susijusi su studijų programa, tačiau neturėtų studijų kreditų“, – teigė P. Baltokas.

Studentų teigimu, dažnai susiduriama su problema, kad aukštosios mokyklos ne vienodai interpretuoja akademinių atostogų sąvoką, kuri įtvirtinta LR Mokslo ir studijų įstatyme, to pasėkoje atsiranda įvairių studijų stabdymo formų. Anot Studentų sąjungos, ši sąvoka turėtų būti suvienodinta ir įtvirtinta įstatyme, nes tai glaudžiai susiję su studento statusu ir jo teigiamomis socialinėmis garantijomis.

„Mūsų nuomone turėtų atsirasti aiški atskirtis tarp akademinių atostogų ir studijų stabdymo. Akademinės atostogos turėtų būti suteikiamos dėl rimtų priežasčių ir šiuo atveju būtų išlaikomas studento statusas. Taip pat manome, kad studentas turi turėti galimybę laikinai sustabdyti studijas, šiuo atveju studento statusas laikinai prarandamas. Šiuo siūlymu siekiame teisingesnio ir labiau esamą situaciją atitinkančio socialinių stipendijų paskirstymo ir kitų su studento statusu susijusių garantijų suteikimo“, – sakė P. Baltokas.

Šių metų kovo 29 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta LR Mokslo ir studijų įstatymo tobulinimo ir siūlymų rengimo darbo grupė. Per daugiau nei pusę metų trunkančią darbo grupės veiklą surengti 9 susitikimai, kurių metu diskutuota apie aukštojo mokslo finansavimą, studijų kokybę, aukštųjų mokyklų valdymą.