Lietuva įsitraukė į tarptautinių mokslinių tyrimų programą „M–era.Net“

Publikuota: 2012 m. rugpjūčio 5 d. sekmadienis

Lietuvos mokslo taryba pradėjo įgyvendinti 7–osios bendrosios programos projektą „M–era.Net“ (From materials science and engineering to innovation for Europe), skirtą suvienyti Europos mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų pastangas finansuoti medžiagų ir inžinerijos sričių mokslinius tyrimus bei organizuoti bendrus kvietimus teikti paraiškas.

Pirmąjį kvietimą teikti paraiškas pagal „M–era.Net“ programą numatyta paskelbti šių metų rugsėjo antroje pusėje. Programos „M–era.Net“ projektus gali vykdyti ne mažiau kaip 3 institucijos iš 2 Europos šalių dalyvaujančių kvietime. Kvietimai skelbiami kartą per metus, numatant mokslinių tyrimų projektų temas.

Šių metų „M–era.Net“ programos kvietimas planuojamos penkios temos. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos bus pakviestos teikti paraiškas tema „Medžiagos energijos sistemoms“ (Materials for energy systems). Paraiškas šia tema ketina finansuoti Lietuvos, Austrijos, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos ir Turkijos mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos. Galima projekto trukmė 24–36 mėn.

Trumpąsias paraiškas (pre–proposals) bus galima teikti nuo rugsėjo 18 d. iki lapkričio mėn. antros pusės.

Vienam Lietuvos dalyviui planuojama skirti iki 350 tūkst. litų projektui vykdyti. Bendras Lietuvos indėlis į kvietimo biudžetą – 700 000 tūkst. litų. Visas šio kvietimo biudžetas – 35 mln. eurų. 

„M–era.Net“ yra 7BP ERA–NET schemos projekto programa. „M–era.Net“ tinklas vienija 37 mokslinius tyrimus finansuojančias institucijas iš 25 šalių.

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VDU ir LEU pasirašys integracijos sutartį

Vasario 6 d., pirmadienį, 11.30 val. bus pasirašyta VDU ir LEU integracijos sutartis. skaityti »

Kviečiame susipažinti su LEU studentų ir dėstytojų sukurtais interaktyviais žemėlapiais

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ir dėstytojai aktyviai taiko geografines informacines sistemas (GIS), kuria ir viešina interaktyvius žemėlapius skaityti »

VU genetikai siūlo naują vėžio diagnostikos metodą

„Vėžio prigimtį, vystymosi mechanizmus tyrinėju daugelį metų, bet molekuliniu lygmeniu pradėjome dirbti ne taip ir seniai“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Sonata Jarmalaitė. skaityti »

VGTU studento komanda sukūrė virtualų „Tesla Motors“ gigafabriką

Vilniuje fejerverkais ir perkirpta raudona juostele pažymėtas JAV elektromobilių gamintojo „Tesla Motors“ gigafabriko atidarymas. skaityti »

VU Gyvybės mokslų centras – tarp geriausių pasaulio architektūros projektų

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio – prestižinio architektūros žurnalo „ArchDaily” konkurse jis nominuotas geriausio 2017 m. kultūros objekto kategorijoje. skaityti »

Kauno studentai sukūrė autonominio vežimėlio oro uostui prototipą

Oro uostą, kuriame skubančių žmonių – mažiau, eilės – trumpesnės, o kelioniniai lagaminai patys pasiekia bagažo atidavimo punktą, šiandien įsivaizduoti sunku. skaityti »

VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą

2017 m. sausio 26 d., VGTU inžinerijos licėjaus 1-4 klasių mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą – sužaidė didžiausiame šachmatų turnyre Lietuvoje. skaityti »

Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliama priėmimo kartelė

Kaip numatyta 2016 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą nustato mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. skaityti »

KTU subūrė Europos inovatyvių universitetų vadovus

Kauno technologijos universitetas (KTU) dalinasi patirtimi su giminingomis užsienio aukštojo mokslo įstaigomis. skaityti »

Kurdami skiauteručius mokslininkai garsina Lietuvą

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. skaityti »