Lietuva tebėra studentus eksportuojanti šalis

Publikuota: 2013 m. rugsėjo 2 d. pirmadienis

Nors tikslios statistikos, kiek lietuvių studijuoja užsienio šalyse, nėra, Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas neslepia fakto: Lietuva tebėra studentus eksportuojanti šalis. Tačiau didžiausia problema, jo nuomone, slypi ne čia. Kur kas labiau turėtumėme rūpintis dėl to, kad atvykstančių studijuoti į Lietuvą skaičius yra pernelyg mažas.

„Patikima statistika aprėpia tik studentus, išvykstančius pagal tarptautines mainų programas. Iš jos matome, kad studentų, iš Lietuvos išvykstančių įgyti aukštojo mokslo kreditų kitų šalių aukštosiose mokyklose, yra bent du su puse karto daugiau, negu atvykstančių į mūsų šalį. Tiksliai nežinome, kiek mūsų šalies studentų išvyksta savo iniciatyva ir savo lėšomis įgyti viso aukštojo mokslo laipsnio (vadinamieji free movers), tik spėjame, kad jų yra apie 5 procentus nuo bendrojo skaičiaus. Kitų šalių laipsnio siekiančių studentų skaičius Lietuvos aukštosiose mokyklose siekia 2,5 procento“, - skaičiuoja doc. dr. Giedrius Viliūnas.

Mykolo Romerio universiteto prorektoriaus negąsdina tai, kad Lietuvos studentai išvažiuoja pasisemti akademinių žinių, socialinės ir kultūrinės patirties kitose šalyse: „Priešingai, pritarčiau iš statistinių palyginimų ir iš Europos Komisijos pasiūlytų dešimtmečio tikslų išplaukiančiai išvadai, kad mūsų studentų tarptautinis judumas yra per mažas. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame ne tik politika ar pramonė, bet ir kasdienybė, poilsis ir tapatybė yra tarptautiški, tarptautinė studijų patirtis yra tiesiog būtina“.

Bet yra keli aspektai, kuriais studentų judumas Lietuvos aukštajame moksle doc. dr. Giedriaus Viliūno netenkina. „Vienas iš jų - labai nesubalansuoti išvykstančių ir atvykstančių studentų srautai, kurie siekia įgyti tik dalį savo studijuojamos programos kreditų. Manau, kad Lietuva turi ganėtinai gerą potencialą pasiekti šių srautų pusiausvyrą, pasinaudodama savo geografiniais ir politiniais privalumais trečiųjų šalių atžvilgiu. Antras – kad atvykstančių studentų srautas apskritai yra labai mažas. Net didžiausiose šalies aukštosiose mokyklose Erasmus mainų studentai skaičiuojami šimtais, o jų turėtų būti tūkstančiai. Trečias, glaudžiai susijęs su minėtaisiais – turime labai nedaug atvykstančių laipsnio siekiančių studentų. Ketvirtas ir didžiausią rūpestį keliantis aspektas – tai didelis ir visiškai nekontroliuojamas išvykstančių studentų srautas“, - dėsto jis.

Doc. dr. Giedriaus Viliūno nuomone, laipsnio siekiančių studentų judumo subalansavimas – didžiulis Lietuvos aukštojo mokslo politikos iššūkis, kurį būtina spręsti. „Kreditų mainų ir laisvasis laipsnio judumas skiriasi tuo, kad laipsnio siekiantis studentas kitoje šalyje praleidžia daug laiko, įsitraukia į jos socialinius tinklus, su gimtąja šalimi jo nesieja jokie akademiniai nei finansiniai įsipareigojimai, todėl daug labiau tikėtina, kad toks studentas į gimtinę negrįš. Asmens laisvių ir teisių šviesoje, šeimyninėje perspektyvoje į tokią galimybę negatyviai žvelgti nėra pagrindo, tačiau kilmės visuomenei tai praradimas. Lietuva per pastaruosius dešimtmečius patyrė vieną didžiausių Europoje emigracijų, kurioje dalį sudarė mokslininkai ir aukštos kvalifikacijos profesionalai. Statistika rodo, kad išsilavinęs jaunimas Lietuvoje randa darbą, taigi jo emigracija nėra ekonomiškai sąlygota“, - pastebi Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius.

Aukštojo mokslo tarptautiškumo klausimai bus nagrinėjami konferencijoje „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“, kuri vyks rugsėjo 5-6 d. Vilniuje. Ši konferencija – vienas iš didžiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių, skirtų švietimo temoms aptarti. Konferencijoje dalyvaus daugiau nei 150 švietimo institucijų atstovų iš visos Europos Sąjungos ir už jos ribų. Konferencijos organizatoriai – Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija bei Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kauno mokslininkai kuria inovatyvias technologijas senyvų žmonių stebėsenai

„Kai susiduriame su mums artimų senyvų žmonių problemomis, didžiausią stresą patiria ne jie, o mes“, – teigia profesorius Egidijus Kazanavičius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius. skaityti »

Mokytojai kviečiami tobulintis Japonijoje

Japonijos ambasada skelbia konkursą Japonijos Vyriausybės finansuojamoms studijoms Japonijoje pagal mokytojų profesinio tobulinimosi programą. skaityti »

LEU kviečia dalyvauti tarptautiniame nuotoliniame studijų kurse

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) kviečia dalyvauti tarptautiniame nuotoliniame studijų kurse „The Implementation of Inclusive Education in School“. skaityti »

VU alumnams už projektą „Galia nugalėti“ – tarptautinis apdovanojimas

Dokumentinis agentūros „Nanook“ projektas „Galia nugalėti“, pasakojantis apie Lietuvos parolimpiečius, įvertintas kaip geriausias tarptautinis 2016 metų multimedijos žurnalistikos darbas New Media Writing konkurse. skaityti »

Pripažinimą pelnęs jaunasis mokslininkas V. Šadauskas: „Kiekvienas tyrimas turi turėti praktinę naudą“

Baigiantis kalendoriniams metams Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) išrinko geriausius magistro darbus. skaityti »

Išsirinkite mokyklą interaktyviajame Vilniaus mokyklų žemėlapyje

Nuo šiol išsirinkti mokyklą sostinės mokiniams ir jų tėvams bus daug paprasčiau – sukurtas interaktyvusis sostinės mokyklų žemėlapis. skaityti »

Pradedami specialiai viešajam sektoriui sukurti virtualūs mokymai

Jau šį mėnesį bus pristatyti mokslininkų sukurti virtualūs mokymosi modeliai, kurie lietuvių ir anglų kalbomis bus prieinami kiekvienam mūsų šalies viešojo sektoriaus darbuotojui. skaityti »

ŠMM ir profsąjungos sutarė dėl esminių etatinio mokytojų darbo apmokėjimo principų

Švietimo profesinių sąjungų ir švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų susitikime pristatytos ir aptartos etatinio mokytojų darbo tvarkos alternatyvos. skaityti »

Mokslininkas paaiškino, kodėl sunku išmokti lietuvių kalbą

Kiekvienam kalbančiajam lietuvių kalba tikriausiai tekę girdėti, kad ši kalba yra viena seniausių pasaulyje. skaityti »

Mokyklos dalyvaus Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime

Šiemet, prieš baigdami mokslo metus, bendrojo ugdymo mokyklų antrokai, ketvirtokai, šeštokai ir aštuntokai galės dalyvauti Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime. skaityti »