Lietuvių mokslininkui – auksinis garbės prizas už fundamentinio mokslo vystymą

Publikuota: 2015 m. birželio 1 d. pirmadienis

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkas prof. habil. dr. Steponas Ašmontas prestižiniame mokslininkų renginyje buvo apdovanotas auksiniu garbės prizu už fundamentinio mokslo vystymą. Paryžiuje vykusiame XVI Tarptautiniame termoelektros forume jis skaitė kviestinį pranešimą.

Šių metų forumas buvo skirtas Prancūzijos mokslininko Žano Peltjė 230-osioms gimimo metinėms paminėti. Jame dalyvavo 125 mokslininkai ir inžinieriai iš 24 valstybių, buvo pristatyti naujausi tyrimų rezultatai, analizuotos svarbiausios termoelektros vystymosi kryptys, nagrinėjamos termoelementų efektyvumo padidinimo galimybės.

Prof. habil. dr. Steponui Ašmontui skirtas auksinis apdovanojimas už tyrimus termoelektrinių reiškinių srityje. Mokslininko tyrimai susiję su karštųjų krūvininkų Peltjė efektu. Šis efektas apibrėžiamas kaip šilumos išskyrimas arba sugėrimas dviejų skirtingų medžiagų kontakte, kai juo teka elektros srovė. „Kristalo gardelės kaitimas arba atšalimas yra susijęs su krūvininkų energijos kitimu kontakte tekant srovei. Mums pavyko nustatyti, kad dėl krūvininkų energijos kitimo gali kisti ne tik gardelės temperatūra, bet ir kontakto elektrinės savybės“, – tyrimo detales atskleidžia FTMC Elektronikos skyriaus vadovas prof. habil. dr. S. Ašmontas. Vykdant tyrimus buvo atlikta nemažai teorinių ir eksperimentinių skaičiavimų, o gauti rezultatai yra labai svarbūs kuriant naujus puslaidininkinius prietaisus: termoelementus, mikrobangų bei terahercų spinduliuotės detektorius, galios matuoklius.

Prof. habil. dr. S. Ašmontas – 305 mokslinių publikacijų ir 24 išradimų autorius. Jis yra apdovanotas Lietuvos valstybine, mokslo premijomis bei Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi. Šiuo metu mokslininkas tiria karštųjų krūvininkų termoelektrovaros (elektrovara, atsirandanti elektros grandinėje, sudarytoje iš kelių įvairialyčių laidininkų ar puslaidininkių, kai jų sąlyčio temperatūra skirtinga) įtaką saulės elementų efektyvumui. Šio tyrimo tikslas – krūvininkų efektyvumo didinimas. „Lietuvoje yra sukaupta didelė patirtis tiriant termoelektrovarą, turime sukaupę pakankamai gerą eksperimentinę bazę, tad turime visas prielaidas sėkmingam darbui“, – tikina mokslininkas.

Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai yra vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Įvairiose tarptautinėse konferencijose jie skaito kviestinius pranešimus, itin aktyviai publikuoja straipsnius užsienio leidiniuose. FTMC yra didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia vykdomi moksliniai tyrimai, skirti aukštųjų technologijų plėtrai ir žinių ekonomikos kūrimui Lietuvoje ir pasaulyje, kuriami nauji prototipai ir paslaugos bei modernios pramonės programos. Centre dirba 38 habilituoti mokslų daktarai, 268 mokslų daktarai, daugiau nei 500 mokslo tyrėjų, studijuoja 64 doktorantai. Per savo veiklos metus FTMC įvykdė daugiau nei 300 verslo užsakymų ir padėjo daugiau nei 100 įmonių įgyvendinti jų verslo tikslus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

S. Kropas. Laimikiai tik po to, kai pasirūpinsime tinkamais įrankiais

Per pastarąjį dešimtmetį finansinis raštingumas tapo ne tik EBPO, bet ir G20 šalių prioritetinės politikos objektu. skaityti »

Vaizdo žaidimai – daugiau nei vien pramoga: kodėl naudinga žaisti?

Kiekvienas žaidimas gali pasitarnauti ir kaip edukacijos šaltinis, įsitikinusi žaidimų kūrėjų įmonės „SneakyBox“ verslo plėtros vadovė Eglė Čiuoderienė. Pasak specialistės, skirtingi žaidimai padeda ugdyti loginį, kritinį, strateginį mąstymą, lavina atmintį, kūrybiškumą ir dar daugiau. skaityti »

Lietuva kartu su Šveicarija įgyvendino 20 bendrų mokslo projektų

Sėkmingai įvykdyta bendra Lietuvos ir Šveicarijos 2011–2016 m. mokslinių tyrimų programa. Per ketverius metus vykdant šią programą finansuota 20 bendrų mokslo projektų. Tam iš viso skirta 10,649 Šveicarijos frankų. skaityti »

Šią vasarą – dar daugiau nemokamų užsiėmimų mokiniams

Daugiau kaip 200 įvairių įstaigų – mokyklų, profesinio rengimo centrų, bibliotekų – įsijungė į akciją „Atverk duris vasarai“ ir per mokinių atostogas siūlys įdomius nemokamus užsiėmimus vaikams. skaityti »

Projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“ kviečia spręsti jaunimo emigracijos problemas

Kol jaunoji Lietuvos karta dar visiškai nepaniro į ilgųjų vasaros atostogų sūkurį, LR Vyriausybės kanceliarija kviečia moksleivius registruotis į rugpjūtį vyksiantį projektą „Moksleiviai į Vyriausybę“, kuris šiemet kvies spręsti jaunimo emigracijos problemas. skaityti »

VU mokslininkai tapo globalaus kosmoso tyrimų projekto dalimi

Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“. skaityti »

Atviros universitetinės studijos internete: patogus būdas tobulėti

Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų institutas pristatė atviras elektronines studijas, leidžiančias visiems norintiems mokytis atskirų studijų dalykų nuotoliniu būdu. skaityti »

Martyno Mažvydo biblioteka atidaro Laisvalaikio skaityklą

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka kviečia išsirinkti mėgstamiausią knygą, neštis ją į namus ir skaityti, skaityti, dar kartą skaityti... skaityti »

Paskelbti antrosios nacionalinės teisės žinių olimpiados nugalėtojai

Daugiau kaip 800 moksleivių. Virš 70 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų. Tokia įspūdinga antrosios Nacionalinės teisės žinių olimpiados dalyvių statistika, o gegužės 18 dieną Teisingumo ministerijoje iškilmingai apdovanoti ir šių metų renginio nugalėtojai. skaityti »

Beveik 270 elektroninių knygų skaityklių pasieks savivaldybių bibliotekas

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui 268-ias elektroninių knygų skaitykles perduoti savivaldybių nuosavybėn. skaityti »