Lietuvos bankas ir Švietimo ir mokslo ministerija sutarė moksleivių finansinį raštingumą ugdyti kartu

Publikuota: 2013 m. gegužės 3 d. penktadienis

Lietuvos bankas ir Švietimo ir mokslo ministerija pasirašė bendradarbiavimo dėl finansinio ir ekonominio mokinių švietimo susitarimą. Institucijos bendradarbiaus rengdamos mokomąją medžiagą ir organizuodamos mokymus, taip pat atlikdamos finansinio raštingumo tyrimus ir keisdamosi informacija apie pažangius ekonominio švietimo metodus.

„Sieksime, kad institucijų bendradarbiavimas būtų ilgalaikis, kryptingas ir nuoseklus, o jo veiksmingumą matuosime ne renginių skaičiumi, bet realiais vaikų ir jaunimo finansinės elgsenos pokyčiais“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo įsitikinimu, finansinis švietimas turi prasidėti dar mokyklos suole – šiuo laikotarpiu įgytos žinios, įgūdžiai įsimena labiausiai ir lieka visam gyvenimui.

Anot V. Vasiliausko, plečiantis finansinių produktų ir paslaugų spektrui ir prieinamumui, finansinio vaikų ir jaunimo švietimo bei praktinių įgūdžių poreikis tampa būtinybe – jau septynmečiai gali naudotis bankų kortelėmis, o abiturientams tenka priimti rimtus sprendimus dėl paskolos studijoms.

Finansinio išprusimo spragas rodo tai, kad vis daugiau jaunimo susivilioja greitaisiais kreditais, kurių vėliau neįstengia grąžinti. Lietuvos banko žiniomis, daugiausia greitųjų kreditų sutarčių sudaryta su jaunesniais nei 25 m. klientais ir būtent šiai – jauniausių klientų grupei – tenka didžiausia pradelstų paskolų dalis.

Pagal pasirašytą bendradarbiavimo su Švietimo ir mokslo ministerija susitarimą Lietuvos bankas aktyviai dalyvaus rengiant ugdymo programų pakeitimus ir konkrečias užduotis, keliant ekonomikos mokytojų kvalifikaciją. Siekis įtraukti finansinį švietimą į formaliojo ugdymo programas yra vienas iš svarbiausių tikslų, įtvirtintų Lietuvos banko valdybos patvirtintoje Finansinio švietimo koncepcijoje.

2015 m. Lietuvos bankas ir Švietimo ir mokslo ministerija pagal Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos programą kartu atliks tarptautinį finansinio raštingumo tyrimą. Šio tyrimo metu bus vertinamos penkiolikmečių Lietuvos moksleivių asmeninių finansų srities žinios ir gebėjimas jas pritaikyti. Tyrimas ne tik leis įvertinti jaunimo finansinį raštingumą, palyginti jį su kitų šalių bendraamžių finansiniu išprusimu, bet ir padės išsiaiškinti didžiausias žinių, susijusių su asmeninių finansų valdymu, spragas ir kokios finansinio švietimo priemonės taikytinos tobulinant formalųjį ir neformalųjį ugdymą.

Praėjusių metų pradžioje šalies finansų rinkos priežiūrą sutelkus Lietuvos banke, finansinis švietimas tapo viena iš prioritetinių sričių. Šių metų vasario mėn. Lietuvos banko valdyba patvirtino Finansinio švietimo koncepciją, kurios tikslas – didinti šalies gyventojų finansinį raštingumą, skatinti domėtis asmeninių finansų valdymu ir priimti racionalius finansinius sprendimus. Balandžio mėn. pradėjo veikti nauja Lietuvos banko finansinio švietimo interneto svetainė (www.pinigubite.lt). Joje kiekvienas gali rasti informacijos, patarimų ir priemonių, kurios padės išmintingai valdyti savo pinigus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »