Lietuvos mokslas į XXI amžių žengia ląstelių technologijomis

Publikuota: 2012 m. spalio 3 d. trečiadienis

„Suaugusio žmogaus kamieninės ląstelės ir ląstelių technologijos yra gydymo ateitis. Jei XIX–ojo amžiaus gydymas rėmėsi cheminiais vaistais, o XX–ajame amžiuje gydyme įvyko biotechnologinių vaistų proveržis, tai XXI–asis amžius neabejotinai yra gydymo ląstelėmis amžius“ – teigia asociacijos „Santaros slėnis“ prezidentas prof. Vladas Algirdas Bumelis.

Praėjusios savaitės pabaigoje UAB „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“, koordinuojanti Kamieninių ląstelių tyrimų klasterio veiklą – pasirašė dvi projektų finansavimo ir administravimo sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA).

Vienuolika privačių ir viešųjų gydymo įstaigų bei mokslinių tyrimų organizacijų –– UAB „Northway medicinos centrai“, UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras“, UAB „Lirema“, UAB „Kardivita“, VšĮ Santariškių klinikos, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, UAB „Biotechpharma“, UAB „Biotechnologijų parkas“, UAB „Biosantara“ – susibūrė į vieną klasterį, siekdamos bendradarbiauti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklose.

Pagrindiniai klasterio tikslai – vykdyti tyrimus kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos srityje, paskatinti organizacijų bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus, didinti jų konkurencingumą.

Tris metus bus įgyvendinami du projektai. Vienu projektu, kuriam skiriama 6,6 mln. Lt lėšų suma iš ES struktūrinių fondų, bus siekiama sukurti Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos inovacijų klasterio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros infrastruktūrą.

Planuojama sukurti bendro naudojimo laboratorijas, kuriose bus atliekamas suaugusio žmogaus kamieninių ląstelių išskyrimas, saugojimas, tyrimas. Bus vykdoma pacientų atranka, klinikiniai ir kamieninių ląstelių tyrimai bei jų taikymas tokios medicinos srityse kaip kardiologija, hematologija, oftalmologija.

Tikimasi sukurti mažiausiai tris kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos technologijomis paremtas medicinos paslaugas.

„Ląstelių taikymas ligų gydyme ¬– klasterio tikslas, kadangi dar nedaug ligonių gydoma tokiu būdu. Šiuo metu Lietuvoje kai kurių ligų gydymui panaudojami kaulų čiulpuose esančios kamieninės ląsteles, bet daug naujų gydymo būdų yra tik klinikinių tyrimų stadijoje. Mūsų klasteris užsiims suaugusio žmogaus kamieninių ląstelių technologijų kūrimu pritaikant jas naujiems gydymo metodams,“ – pasakoja UAB „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“ direktorius Romanas Ramanauskas.

Antrojo projekto metu, kuriam skirta 302.987 Lt ES paramos, bus siekiama vykdyti klasterio plėtrą, pritraukti naujus klasterio narius, stiprinti klasterio vidinius ir išorinius ryšius, o klasterio dalyvius skatinti keistis žiniomis ir įgūdžiais.

„Kamieninių ląstelių centras vienija privačias ir valstybines įmones. Dabar, gavus ES paramą, administruodama projektus, iš dalies prie šios technologijos plėtros prisideda ir Lietuvos verslo paramos agentūra. Tokių projektų vykdymas –– didžiulis įvykis Lietuvos mokslų pasaulyje. Sutelkę jėgas, pasieksime puikių rezultatų,“ – kalba prof. V. A. Bumelis.

„Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos klasteris užsibrėžė ambicingus veiklos tikslus: „plėtoti kamieninių ląstelių mokslinius tyrimus ir sukurti naujus gydymo kamieninėmis ląstelėmis metodus“. Proveržis šioje srityje būtų nepaprastai reikšmingas ir suteikiantis viltį daugybei įvairiomis ligomis sergančių žmonių. Tikimės, kad projekto lėšomis sukūrus modernią tyrimams skirtą infrastruktūrą, klasteris apjungs visus Lietuvos mokslininkus, vykdančius šios srities tyrinėjimus, bei pritrauks partnerių iš užsienio,“ – priduria LVPA Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų valdymo skyriaus projektų vadovė Gitana Cieminienė.

Kamieninė ląstelė – nediferencijuota (nespecializuota atlikti kokio nors audinio funkcijas), bet gebanti atsinaujinti ląstelė. Organizme ji esti bendrąja ląstele tol, kol gauna signalą tapti specializuota. Šių ląstelių galimybė atsinaujinti, t. y. pasidauginus likti tokio pat diferenciacijos lygio, kartu su jų savybe susidarius reikiamoms sąlygoms bet kada tapti specializuotomis, daro šias ląsteles unikalias.

Kamieninių ląstelių tyrimai prasidėjo 1960 m. Šiandien mokslui sparčiai žengiant pirmyn, atsiranda technologinės galimybės gydymui naudoti ir nuosavas paciento kamienines ląsteles, išskirtas iš suaugusio organizmo audinių. Tad tokių ląstelių tyrimas ir naudojimas gydymui neprieštarauja visuotinai priimtoms etikos normoms.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio premija medicinos srityje skirta už kamieninių ląstelių perprogramavimą

Britas Johnas Gurdonas ir japonas Shinya Yamanaka pelnė 2012 metų Nobelio medicinos premiją už svarbius atradimus kamieninių ląstelių srityje. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »