Lietuvos mokslas į XXI amžių žengia ląstelių technologijomis

Publikuota: 2012 m. spalio 3 d. trečiadienis

„Suaugusio žmogaus kamieninės ląstelės ir ląstelių technologijos yra gydymo ateitis. Jei XIX–ojo amžiaus gydymas rėmėsi cheminiais vaistais, o XX–ajame amžiuje gydyme įvyko biotechnologinių vaistų proveržis, tai XXI–asis amžius neabejotinai yra gydymo ląstelėmis amžius“ – teigia asociacijos „Santaros slėnis“ prezidentas prof. Vladas Algirdas Bumelis.

Praėjusios savaitės pabaigoje UAB „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“, koordinuojanti Kamieninių ląstelių tyrimų klasterio veiklą – pasirašė dvi projektų finansavimo ir administravimo sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA).

Vienuolika privačių ir viešųjų gydymo įstaigų bei mokslinių tyrimų organizacijų –– UAB „Northway medicinos centrai“, UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras“, UAB „Lirema“, UAB „Kardivita“, VšĮ Santariškių klinikos, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, UAB „Biotechpharma“, UAB „Biotechnologijų parkas“, UAB „Biosantara“ – susibūrė į vieną klasterį, siekdamos bendradarbiauti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklose.

Pagrindiniai klasterio tikslai – vykdyti tyrimus kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos srityje, paskatinti organizacijų bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus, didinti jų konkurencingumą.

Tris metus bus įgyvendinami du projektai. Vienu projektu, kuriam skiriama 6,6 mln. Lt lėšų suma iš ES struktūrinių fondų, bus siekiama sukurti Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos inovacijų klasterio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros infrastruktūrą.

Planuojama sukurti bendro naudojimo laboratorijas, kuriose bus atliekamas suaugusio žmogaus kamieninių ląstelių išskyrimas, saugojimas, tyrimas. Bus vykdoma pacientų atranka, klinikiniai ir kamieninių ląstelių tyrimai bei jų taikymas tokios medicinos srityse kaip kardiologija, hematologija, oftalmologija.

Tikimasi sukurti mažiausiai tris kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos technologijomis paremtas medicinos paslaugas.

„Ląstelių taikymas ligų gydyme ¬– klasterio tikslas, kadangi dar nedaug ligonių gydoma tokiu būdu. Šiuo metu Lietuvoje kai kurių ligų gydymui panaudojami kaulų čiulpuose esančios kamieninės ląsteles, bet daug naujų gydymo būdų yra tik klinikinių tyrimų stadijoje. Mūsų klasteris užsiims suaugusio žmogaus kamieninių ląstelių technologijų kūrimu pritaikant jas naujiems gydymo metodams,“ – pasakoja UAB „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“ direktorius Romanas Ramanauskas.

Antrojo projekto metu, kuriam skirta 302.987 Lt ES paramos, bus siekiama vykdyti klasterio plėtrą, pritraukti naujus klasterio narius, stiprinti klasterio vidinius ir išorinius ryšius, o klasterio dalyvius skatinti keistis žiniomis ir įgūdžiais.

„Kamieninių ląstelių centras vienija privačias ir valstybines įmones. Dabar, gavus ES paramą, administruodama projektus, iš dalies prie šios technologijos plėtros prisideda ir Lietuvos verslo paramos agentūra. Tokių projektų vykdymas –– didžiulis įvykis Lietuvos mokslų pasaulyje. Sutelkę jėgas, pasieksime puikių rezultatų,“ – kalba prof. V. A. Bumelis.

„Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos klasteris užsibrėžė ambicingus veiklos tikslus: „plėtoti kamieninių ląstelių mokslinius tyrimus ir sukurti naujus gydymo kamieninėmis ląstelėmis metodus“. Proveržis šioje srityje būtų nepaprastai reikšmingas ir suteikiantis viltį daugybei įvairiomis ligomis sergančių žmonių. Tikimės, kad projekto lėšomis sukūrus modernią tyrimams skirtą infrastruktūrą, klasteris apjungs visus Lietuvos mokslininkus, vykdančius šios srities tyrinėjimus, bei pritrauks partnerių iš užsienio,“ – priduria LVPA Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų valdymo skyriaus projektų vadovė Gitana Cieminienė.

Kamieninė ląstelė – nediferencijuota (nespecializuota atlikti kokio nors audinio funkcijas), bet gebanti atsinaujinti ląstelė. Organizme ji esti bendrąja ląstele tol, kol gauna signalą tapti specializuota. Šių ląstelių galimybė atsinaujinti, t. y. pasidauginus likti tokio pat diferenciacijos lygio, kartu su jų savybe susidarius reikiamoms sąlygoms bet kada tapti specializuotomis, daro šias ląsteles unikalias.

Kamieninių ląstelių tyrimai prasidėjo 1960 m. Šiandien mokslui sparčiai žengiant pirmyn, atsiranda technologinės galimybės gydymui naudoti ir nuosavas paciento kamienines ląsteles, išskirtas iš suaugusio organizmo audinių. Tad tokių ląstelių tyrimas ir naudojimas gydymui neprieštarauja visuotinai priimtoms etikos normoms.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio premija medicinos srityje skirta už kamieninių ląstelių perprogramavimą

Britas Johnas Gurdonas ir japonas Shinya Yamanaka pelnė 2012 metų Nobelio medicinos premiją už svarbius atradimus kamieninių ląstelių srityje. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »