Lietuvos mokslas į XXI amžių žengia ląstelių technologijomis

Publikuota: 2012 m. spalio 3 d. trečiadienis

„Suaugusio žmogaus kamieninės ląstelės ir ląstelių technologijos yra gydymo ateitis. Jei XIX–ojo amžiaus gydymas rėmėsi cheminiais vaistais, o XX–ajame amžiuje gydyme įvyko biotechnologinių vaistų proveržis, tai XXI–asis amžius neabejotinai yra gydymo ląstelėmis amžius“ – teigia asociacijos „Santaros slėnis“ prezidentas prof. Vladas Algirdas Bumelis.

Praėjusios savaitės pabaigoje UAB „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“, koordinuojanti Kamieninių ląstelių tyrimų klasterio veiklą – pasirašė dvi projektų finansavimo ir administravimo sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA).

Vienuolika privačių ir viešųjų gydymo įstaigų bei mokslinių tyrimų organizacijų –– UAB „Northway medicinos centrai“, UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras“, UAB „Lirema“, UAB „Kardivita“, VšĮ Santariškių klinikos, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, UAB „Biotechpharma“, UAB „Biotechnologijų parkas“, UAB „Biosantara“ – susibūrė į vieną klasterį, siekdamos bendradarbiauti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklose.

Pagrindiniai klasterio tikslai – vykdyti tyrimus kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos srityje, paskatinti organizacijų bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus, didinti jų konkurencingumą.

Tris metus bus įgyvendinami du projektai. Vienu projektu, kuriam skiriama 6,6 mln. Lt lėšų suma iš ES struktūrinių fondų, bus siekiama sukurti Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos inovacijų klasterio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros infrastruktūrą.

Planuojama sukurti bendro naudojimo laboratorijas, kuriose bus atliekamas suaugusio žmogaus kamieninių ląstelių išskyrimas, saugojimas, tyrimas. Bus vykdoma pacientų atranka, klinikiniai ir kamieninių ląstelių tyrimai bei jų taikymas tokios medicinos srityse kaip kardiologija, hematologija, oftalmologija.

Tikimasi sukurti mažiausiai tris kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos technologijomis paremtas medicinos paslaugas.

„Ląstelių taikymas ligų gydyme ¬– klasterio tikslas, kadangi dar nedaug ligonių gydoma tokiu būdu. Šiuo metu Lietuvoje kai kurių ligų gydymui panaudojami kaulų čiulpuose esančios kamieninės ląsteles, bet daug naujų gydymo būdų yra tik klinikinių tyrimų stadijoje. Mūsų klasteris užsiims suaugusio žmogaus kamieninių ląstelių technologijų kūrimu pritaikant jas naujiems gydymo metodams,“ – pasakoja UAB „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“ direktorius Romanas Ramanauskas.

Antrojo projekto metu, kuriam skirta 302.987 Lt ES paramos, bus siekiama vykdyti klasterio plėtrą, pritraukti naujus klasterio narius, stiprinti klasterio vidinius ir išorinius ryšius, o klasterio dalyvius skatinti keistis žiniomis ir įgūdžiais.

„Kamieninių ląstelių centras vienija privačias ir valstybines įmones. Dabar, gavus ES paramą, administruodama projektus, iš dalies prie šios technologijos plėtros prisideda ir Lietuvos verslo paramos agentūra. Tokių projektų vykdymas –– didžiulis įvykis Lietuvos mokslų pasaulyje. Sutelkę jėgas, pasieksime puikių rezultatų,“ – kalba prof. V. A. Bumelis.

„Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos klasteris užsibrėžė ambicingus veiklos tikslus: „plėtoti kamieninių ląstelių mokslinius tyrimus ir sukurti naujus gydymo kamieninėmis ląstelėmis metodus“. Proveržis šioje srityje būtų nepaprastai reikšmingas ir suteikiantis viltį daugybei įvairiomis ligomis sergančių žmonių. Tikimės, kad projekto lėšomis sukūrus modernią tyrimams skirtą infrastruktūrą, klasteris apjungs visus Lietuvos mokslininkus, vykdančius šios srities tyrinėjimus, bei pritrauks partnerių iš užsienio,“ – priduria LVPA Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų valdymo skyriaus projektų vadovė Gitana Cieminienė.

Kamieninė ląstelė – nediferencijuota (nespecializuota atlikti kokio nors audinio funkcijas), bet gebanti atsinaujinti ląstelė. Organizme ji esti bendrąja ląstele tol, kol gauna signalą tapti specializuota. Šių ląstelių galimybė atsinaujinti, t. y. pasidauginus likti tokio pat diferenciacijos lygio, kartu su jų savybe susidarius reikiamoms sąlygoms bet kada tapti specializuotomis, daro šias ląsteles unikalias.

Kamieninių ląstelių tyrimai prasidėjo 1960 m. Šiandien mokslui sparčiai žengiant pirmyn, atsiranda technologinės galimybės gydymui naudoti ir nuosavas paciento kamienines ląsteles, išskirtas iš suaugusio organizmo audinių. Tad tokių ląstelių tyrimas ir naudojimas gydymui neprieštarauja visuotinai priimtoms etikos normoms.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio premija medicinos srityje skirta už kamieninių ląstelių perprogramavimą

Britas Johnas Gurdonas ir japonas Shinya Yamanaka pelnė 2012 metų Nobelio medicinos premiją už svarbius atradimus kamieninių ląstelių srityje. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »