Lietuvos mokslas į XXI amžių žengia ląstelių technologijomis

Publikuota: 2012 m. spalio 3 d. trečiadienis

„Suaugusio žmogaus kamieninės ląstelės ir ląstelių technologijos yra gydymo ateitis. Jei XIX–ojo amžiaus gydymas rėmėsi cheminiais vaistais, o XX–ajame amžiuje gydyme įvyko biotechnologinių vaistų proveržis, tai XXI–asis amžius neabejotinai yra gydymo ląstelėmis amžius“ – teigia asociacijos „Santaros slėnis“ prezidentas prof. Vladas Algirdas Bumelis.

Praėjusios savaitės pabaigoje UAB „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“, koordinuojanti Kamieninių ląstelių tyrimų klasterio veiklą – pasirašė dvi projektų finansavimo ir administravimo sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA).

Vienuolika privačių ir viešųjų gydymo įstaigų bei mokslinių tyrimų organizacijų –– UAB „Northway medicinos centrai“, UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras“, UAB „Lirema“, UAB „Kardivita“, VšĮ Santariškių klinikos, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, UAB „Biotechpharma“, UAB „Biotechnologijų parkas“, UAB „Biosantara“ – susibūrė į vieną klasterį, siekdamos bendradarbiauti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklose.

Pagrindiniai klasterio tikslai – vykdyti tyrimus kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos srityje, paskatinti organizacijų bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus, didinti jų konkurencingumą.

Tris metus bus įgyvendinami du projektai. Vienu projektu, kuriam skiriama 6,6 mln. Lt lėšų suma iš ES struktūrinių fondų, bus siekiama sukurti Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos inovacijų klasterio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros infrastruktūrą.

Planuojama sukurti bendro naudojimo laboratorijas, kuriose bus atliekamas suaugusio žmogaus kamieninių ląstelių išskyrimas, saugojimas, tyrimas. Bus vykdoma pacientų atranka, klinikiniai ir kamieninių ląstelių tyrimai bei jų taikymas tokios medicinos srityse kaip kardiologija, hematologija, oftalmologija.

Tikimasi sukurti mažiausiai tris kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos technologijomis paremtas medicinos paslaugas.

„Ląstelių taikymas ligų gydyme ¬– klasterio tikslas, kadangi dar nedaug ligonių gydoma tokiu būdu. Šiuo metu Lietuvoje kai kurių ligų gydymui panaudojami kaulų čiulpuose esančios kamieninės ląsteles, bet daug naujų gydymo būdų yra tik klinikinių tyrimų stadijoje. Mūsų klasteris užsiims suaugusio žmogaus kamieninių ląstelių technologijų kūrimu pritaikant jas naujiems gydymo metodams,“ – pasakoja UAB „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“ direktorius Romanas Ramanauskas.

Antrojo projekto metu, kuriam skirta 302.987 Lt ES paramos, bus siekiama vykdyti klasterio plėtrą, pritraukti naujus klasterio narius, stiprinti klasterio vidinius ir išorinius ryšius, o klasterio dalyvius skatinti keistis žiniomis ir įgūdžiais.

„Kamieninių ląstelių centras vienija privačias ir valstybines įmones. Dabar, gavus ES paramą, administruodama projektus, iš dalies prie šios technologijos plėtros prisideda ir Lietuvos verslo paramos agentūra. Tokių projektų vykdymas –– didžiulis įvykis Lietuvos mokslų pasaulyje. Sutelkę jėgas, pasieksime puikių rezultatų,“ – kalba prof. V. A. Bumelis.

„Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos klasteris užsibrėžė ambicingus veiklos tikslus: „plėtoti kamieninių ląstelių mokslinius tyrimus ir sukurti naujus gydymo kamieninėmis ląstelėmis metodus“. Proveržis šioje srityje būtų nepaprastai reikšmingas ir suteikiantis viltį daugybei įvairiomis ligomis sergančių žmonių. Tikimės, kad projekto lėšomis sukūrus modernią tyrimams skirtą infrastruktūrą, klasteris apjungs visus Lietuvos mokslininkus, vykdančius šios srities tyrinėjimus, bei pritrauks partnerių iš užsienio,“ – priduria LVPA Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų valdymo skyriaus projektų vadovė Gitana Cieminienė.

Kamieninė ląstelė – nediferencijuota (nespecializuota atlikti kokio nors audinio funkcijas), bet gebanti atsinaujinti ląstelė. Organizme ji esti bendrąja ląstele tol, kol gauna signalą tapti specializuota. Šių ląstelių galimybė atsinaujinti, t. y. pasidauginus likti tokio pat diferenciacijos lygio, kartu su jų savybe susidarius reikiamoms sąlygoms bet kada tapti specializuotomis, daro šias ląsteles unikalias.

Kamieninių ląstelių tyrimai prasidėjo 1960 m. Šiandien mokslui sparčiai žengiant pirmyn, atsiranda technologinės galimybės gydymui naudoti ir nuosavas paciento kamienines ląsteles, išskirtas iš suaugusio organizmo audinių. Tad tokių ląstelių tyrimas ir naudojimas gydymui neprieštarauja visuotinai priimtoms etikos normoms.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio premija medicinos srityje skirta už kamieninių ląstelių perprogramavimą

Britas Johnas Gurdonas ir japonas Shinya Yamanaka pelnė 2012 metų Nobelio medicinos premiją už svarbius atradimus kamieninių ląstelių srityje. skaityti »

Populiariausi straipsniai

VGTU studentai kels Vilnių į virtualią realybę

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau trečią kartą vieši Žilvinas Lilas – Kelno (Vokietija) medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, ketverius metus dirbęs kompanijoje „Disney“, nuo 2004 m. dėstantis akademinei bendruomenei, verslo ir vyriausybinėms institucijoms daugiau nei dešimtyje šalių. skaityti »

7 patarimai abiturientams, kaip pasirinkti tinkamas studijas

Jau greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus, bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir kartu ir būsimą karjeros kelią. skaityti »

„LOGO“ olimpiada atskleidė tendenciją: vis daugiau merginų renkasi IT mokslus

Programavimą renkasi vis daugiau merginų. Tokią tendenciją išryškino šių metų „LOGO“ konkursas ir olimpiada, kurioje dalyvavo 106 antrų-aštuntų klasių mergaitės. skaityti »

Garsiniai skaitymai supažindins su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? skaityti »

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. skaityti »

VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). skaityti »

Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. skaityti »

Tautinių mažumų departamentas skelbia baigiamųjų mokslo darbų konkursą

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą. skaityti »