Lietuvos sveikatos mokslo universitetas talkins Pasaulio sveikatos organizacijai

Publikuota: 2016 m. spalio 21 d. penktadienis

Nuo šių metų spalio 5 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakultetas talkins Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO). LSMU Slaugos fakultetas tapo PSO bendradarbiaujančiu centru Slaugos srityje. Tokia teisė suteikiama 4-iems metams.

Tai didelis ne tik Slaugos fakulteto, bet ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto įvertinimas. Šiuo metu LSMU veikia jau du PSO bendradarbiaujantys centrai: Visuomenės sveikatos tyrimų institutas ir LSMU Slaugos fakultetas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bendradarbiaujantys centrai, atsakingi už tam tikras sritis, veikia 80-yje šalių. Europoje yra 5 tokie centrai, kurie rūpinasi slauga ir akušerija: Slaugos institutas Suomijoje, Glazgo Kaledonijos universitetas ir Kardifo universitetas Jungtinėje Karalystėje, Koimbra universitetas Portugalijoje bei Paracelsijaus medicinos universitetas Austrijoje. PSO sprendimu, šį sąrašą papildė ir LSMU Slaugos fakultetas.

„Būti tarp šešių labiausiai pripažintų Europos universitetų ir jų fakultetų ne tik įvertinimas, bet tuo pačiu – labai didelė atsakomybė ir įsipareigojimas. Mums didelė garbė būti tarp tokių pripažintų ir vertinamų universitetų“, – teigia LSMU Slaugos fakulteto dekanė prof. J. Macijauskienė.

Kiekvienas iš PSO bendradarbiaujančių centrų yra atsakingas už tam tikrą sritį. Pvz., Slaugos institutas Suomijoje – už mokslą, Kardifo universitetas (JK) – už akušerijos sritį, Koimbros universitetas - už pažangią slaugos praktiką.

„LSMU Slaugos fakultetas turi trijų pakopų studijas (bakalauras, magistras ir doktorantūra), nuosekliai įgyvendinama slaugos strategija, siekiama studijų programos kokybės, plėtojamas slaugos mokslas, naujai pradėta bakalauro Akušerijos studijų programa ir magistrantūros „Išplėstinė slaugos praktika”, leidžiamas slaugos mokslo ir praktikos žurnalas „Nursing education, research & practice“. Bakalauro Slaugos ir Akušerijos studijų programos akredituotos maksimaliam laikui – 6 metams”, – dekanė vardija fakulteto pasiekimus, į kuriuos vertindami kreipė dėmesį PSO.

2015 m. rudenį Vilniuje vykusioje PSO asamblėjoje buvo patvirtintos „Strateginės slaugytojų ir akušerių vaidmens stiprinimo Europos regione kryptys, siekiant „Sveikata 2020“ tikslų”. Jų įgyvendinimas tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu ir yra vienas iš PSO bendradarbiaujančio centro tikslų. PSO pavedimu LSMU Slaugos fakulteto specialistai talkins įgyvendinant PSO strategiją Europos regiono šalyse. LSMU Slaugos fakulteto atstovai vyks į paskirtas šalis ir perduos savo žinias bei įgytą patirtį.

Pasak prof. J. Macijauskienės, tapimas PSO bendradarbiaujančiu centru yra viso universiteto tarptautinės patirties ir veiklos tąsa. 2013 m. gegužės mėn. vykusioje 133-ojoje PSO Vykdomojoje Taryboje Lietuva buvo išrinkta atstovauti Europos regiono valstybėms PSO Programų, biudžeto ir administraciniame komitete. Lietuvai šiose PSO valdybos organuose atstovauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Vilius Jonas Grabauskas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »