MRU bakalaurams siūlo naują studijų programą – Viešoji istorija

Publikuota: 2012 m. birželio 23 d. šeštadienis

Mykolo Romerio universitetas (MRU) parengė ir būsimiems bakalaurams siūlo naują perspektyvią studijų programą – Viešoji istorija (Public History).

Kodėl viešoji istorija?

Pristatant viešąją istoriją dažniausiai pabrėžiamas jos socialinis aspektas, kad istorija yra žmonių, žmonėms ir apie žmones (anglosaksiškoje tradicijoje ji metaforiškai įvardijama kaip History of the people, for the people and by the people). Istorijos moksle jau nuo XX a. vidurio susiformavęs supratimas apie visuomenės istorinės sąmonės dinamiškus pokyčius, kurie neapsiriboja tik akademinės istorijos pažinimu, bet visuomenę pasiekia per įvairiausias istorijos pažinimo formas. Pradedant televizija (istoriniais vaidybiniais filmais, istoriniais dokumentiniais filmais, kitomis vaizdo medijų formomis), įvairių rūšių ir kokybės istorine–grožine literatūra (istoriniai romanai ir kt.), istorinių vietų, muziejų lankymu (kultūrinis turizmas), baigiant istorijos klubų, istorinių pomėgių, kolekcijų kūrimu ir kaupimu, išsaugojimu. Visa tai ir gali tapti būsimojo studijų programos absolvento veiklos sritimis. Viešosios istorijos bakalauro studijų programa puikiai įsikomponuoja į Mykolo Romerio kaip socialinių ir humanitarinių mokslų, universiteto siūlomų rinkoje paklausių studijų programų kontekstą.

Kuo originali ši studijų programa?

Šios studijų programos tikslas – parengti specialistus, galinčius efektyviai veikti istorijos tyrimų (akademinėje) ir visuomenės istorinės kultūros formavimo (neakademinėje) srityse, disponuojančius tiek pasaulio, Europos ir Lietuvos istorijos žiniomis bei supratimu, istorijos tyrimų, interpretavimo, pateikimo įvairioms visuomenės grupėms įgūdžiais ir gebėjimais. Be to, orientuojamasi į specialistų, turinčių įvairių mokslo sričių žinių bei įgūdžių, gebančių konceptualiai mąstyti ir adekvačiai reaguoti į besikeičiančio pasaulio iššūkius, parengimą. 

Pasak Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto direktoriaus, istoriko doc. dr. Roberto Jurgaičio, „naujosios studijų programos balansas tarp akademinės fundamentaliosios istorijos ir kartu jos aktyvus taikomasis pobūdis leis sujungti iki šiol dar pakankamai atskirtas profesionaliųjų istorikų ir visuomenės istorinių mentalijų gijas. Programos poreikį apsprendė būtinybė parengti tokius istorijos specialistus, kurie gebėtų atlikti didesnės ar mažesnės apimties užsakomuosius istorijos tyrimus, imtis istorinės edukacijos misijos, atlikti pirmines istoriko eksperto funkcijas, dalyvauti įgyvendinant įvairius projektus, kuriuose reikalingos istoriko kompetencijos. Šios veiklos sritys kartu glaudžiai susiję su bazinių istoriko kompetencijų plėtojimu: tirti, interpretuoti, raštu ir žodžiu šiuolaikiškai pateikti istorines žinias, padedant visuomenei geriau suvokti praeitį, siejant ją su šių dienų aktualijomis“.

Studijų programos išskirtinumas Lietuvos ir Europos kontekste atsiskleidžia: praktiškai orientuotu istoriniu ugdymu, integruotu su svarbiausiais laisvųjų menų principais; unikaliu tematiniu balansu (pagrindą sudaro visuomenės istorijos dalykai, tinkamą vietą užima kultūros ir supančios aplinkos istorijos dalykai); tarpdalykiškumu; išskirtine socialine partneryste (dalis studijų proceso bus perkeliama į socialinių partnerių įmones bei organizacijas). Beje, studijų programoje parengti nauji šiuolaikiški kursai (pvz., Istorinės rekonstrukcijos ir inscenizacijos, Viešosios istorijos vadyba, Kelionių istorija, Sekso istorija, Sporto istorija ir kt.), kurių nėra kitose istorinio pobūdžio Lietuvos studijų programose.

Kokias kompetencijas įgis Viešosios istorijos absolventai?

Baigusieji studijų programą gebės efektyviai komunikuoti, kritiškai mąstyti (pvz., identifikuoti pseudoistoriją), valdyti informaciją, bus orientuoti į visuomenės poreikių tenkinimą, savo darbe taikys inovatyvius darbo metodus, bus verslūs. Specialiosios dalykinės kompetencijos – pasaulio, Europos ir Lietuvos istorijos procesų bei įvykių išmanymas, gebėjimai rinkti ir interpretuoti duomenis, reikalingus istorijos tyrimams vykdyti, istorijos tyrimų bei istorinės kultūros formavimo teorijų bei metodų žinojimas, vadybos, projektinės veiklos ir mikroekonomikos principų žinojimas, svarbiausių istorijos edukacijos bei didaktikos principų ir metodų žinojimas, menotyros, sociokultūrinės antropologijos pagrindų žinojimas, technologiniai įgūdžiai (gebės dirbti su skaitmeninimo, multimedijos ir kita specifine komunikacine technologine įranga), žinių taikymas istorinės kultūros problemų formulavimui ir sprendimui, gebėjimai analizuoti ir vertinti istorinės kultūros problemas, šiuolaikiškas, istorinių žinių specialistų ir ne specialistų auditorijoms perteikimas, darbas komandoje ir jos organizavimas.

Kaip apie šią programą atsiliepia būsimų Viešosios istorijos absolventų darbdaviai?

Studijų programos orientacija į visuomenės istorinės kultūros puoselėjimą, istorinės informacijos bei istorinės edukacijos poreikio patenkinimą, leidžia kalbėti apie gana plačias programos absolventų įsidarbinimo alternatyvas. Absolventai galės dirbti paveldo specialistais, kultūrinio turizmo ekspertais, archyvistais, istorikais tyrėjais akademinėse institucijose, istorinių–edukacinių renginių organizatoriais, kelionių vadovais, istorinių–kultūrinių projektų vykdytojais ir vadovais, muziejininkais, etnokultūros specialistais viešojo sektoriaus įmonėse ir istorijos verslo firmose, privačiais istorijos tyrėjais ir kt. Studijų programos absolventai turės puikią galimybę tęsti magistrantūros studijas ne tik istorijos studijų programose Lietuvoje ir užsienyje, bet ir kitose antrosios pakopos humanitarinių ir socialinių mokslų studijose.

Bendrovės „Archyvų sistemos“, teikiančios komercines archyvavimo paslaugas Pabaltijo šalyse, generalinis direktorius Tomas Kriščiūnas džiaugiasi, kad Mykolo Romerio universitete bus vykdoma Viešosios istorijos studijų programa ir atkreipė dėmesį, jog siekia glaudesnio bendradarbiavimo ir bendrovė pasirengusi priimti studentus praktikoms. UAB „Kiveda“ direktorė Irena Sinickienė pabrėžė, kad „turizmo įmonės sulauks specialistų, gebančių dirbti turizmo įmonių naujo produkto kūrime (ypatingai skirto jaunimo pilietiniam ugdymui), galės pritaikyti specializuotas žinias gido ir kelionių vadovo darbe“. Naują studijų programą teigiamai įvertino ir Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė pastebėdama, kad „skyriaus darbuotojai pasirengę bendradarbiauti, vykdant Viešosios istorijos studijų programą“.

 

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »