Muziejų lankymas – ir mokyklų programose

Publikuota: 2012 m. rugpjūčio 13 d. pirmadienis

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad muziejų lankymas turėtų būti įtrauktas į mokyklų bendrojo lavinimo programas. Šiai idėjai pritaria 83 proc. respondentų, dalyvavusių Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus" apklausoje, skirtoje Lietuvos muziejų edukacinei veiklai įvertinti ir poreikiams tirti.

Tyrimas atliktas Lietuvos muziejų asociacijos užsakymu įgyvendinant projektą „Muziejus – mokykla – moksleivis. Muziejų ir bendrojo lavinimo mokyklų nacionalinis partnerystės tinklas" (SFMIS Nr. VP1-2.2-ŠMM-10-V-02-012) pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą" VP1-2.2-ŠMM-10-V priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.

Kaip rodo Lietuvos gyventojų reprezentatyvios apklausos ir mokyklų bendruomenių tyrimo rezultatai, pagrindinė apsilankymo muziejuose priežastis – noras sužinoti kažką naujo, naudingo ir įdomaus (69 proc.). Kitos priežastys – maloniai praleisti laiką (43 proc.), pabūti su šeima (36 proc.). Pusė apklaustųjų į muziejus eina su draugais, kas trečias lankytojas – su vaikais, 11 proc. – su mokytojais.

Tyrimas parodė, kad yra stipri muziejų lankomumo priklausomybė nuo amžiaus, t.y. kuo jaunesni respondentai, tuo dažniau jie lankosi muziejuose. Iki 30 metų amžiaus grupė sudaro 69 proc. visų lankytojų. Dėl dalyvavimo edukacinėse programose muziejuose apsilanko 11 proc. visų muziejų lankytojų, dvigubai daugiau tokių yra tarp moksleivių (23 proc.).

„Žinodami, kad muziejai traukia jaunus žmones, jau beveik dešimt metų tęsiame dialogą su Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų atstovais dėl efektyvesnio muziejų resursų panaudojimo mokyklų bendrojo lavinimo programose, - sako Lietuvos muziejų asociacijos vadovas, Šiaulių „Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza. – Tyrimo rezultatai parodė, jog pedagogai ir moksleiviai teigiamai vertina pamokas muziejuose. Apklaustųjų nuomone, čia jie gauna ir įsimena daugiau informacijos, geriau suvokia dėstomą temą, turi galimybių atlikti praktinį darbą. Be to, muziejuose yra daugiau vaizdinių priemonių."

Absoliuti dauguma bent kartą dalyvavusių edukacinėje programoje teigė, kad dalyvavimas jiems buvo naudingas. R. Balzos nuomone, toks vertinimas skatina muziejininkus aktyviau ieškoti naujų veiklos formų, organizuoti įvairesnius renginius, moksleivių diskusijas, seminarus, plėtoti mokyklų ir muziejų bendradarbiavimą.

Europos socialinio fondo ir Lietuvos valstybės finansuojamame muziejų asociacijos projekte „Muziejus – mokykla – moksleivis. Muziejų ir bendrojo lavinimo mokyklų nacionalinis partnerystės tinklas" dalyvaujantys muziejai – projekto partneriai – Lietuvos dailės, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejai, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos jūrų, Šiaulių „Aušros", Maironio lietuvių literatūros, Lietuvos aviacijos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Lietuvos energetikos, Literatūrinis A. Puškino, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis, Alytaus kraštotyros, Kėdainių krašto, Rokiškio krašto, Kretingos, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejai ir Vilniaus memorialinių muziejų direkcija susitelkė bendriems darbams, siekdami įvykdyti kultūros proveržį į šalies mokyklas. Jau nuo š.m. rugsėjo mėnesio visų 60-ties Lietuvos savivaldybių moksleiviai ir mokytojai galės nemokamai dalyvauti 17-oje inovatyvių neformalaus švietimo programų, iš dalies suderintų su mokyklų bendrojo lavinimo programomis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

3D technologijos leidžia ištirti priešistorės gyvūniją

Berlyno gamtos istorijos muziejaus specialistai, atlikę naujausią kompiuterinės tomografijos tyrimą ir gavę trimatį tiriamo objekto vaizdą, nuo šios galės ištirti sunkiai net pro mikroskopą įžiūrimas fosiles ir atskleisti prieš milijonus metų egzistavusius gyvius. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »