Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai (toliau – Nacionalinė biblioteka) šių metų vasara – savotiškas jubiliejus. 2012 m. liepos 31 d. – nacionalinio projekto „Virtualios elektroninio paveldo sistemos (VEPS) plėtra" įgyvendinimo pabaiga. Šis Lietuvai ir pasauliui svarbus projektas yra jau vykdyto 2005–2008 m. projekto tęsinys (idėjos autorė ir projekto vadovė – dr. Regina Varnienė-Janssen).

Šių metų birželio 20 d. projekto rezultatams aptarti Vilniuje buvo surengta konferencija „Virtualios elektroninio paveldo sistemos (VEPS) plėtra". Konferencijoje dalyvavo projekto iniciatorės ir vykdytojos – Nacionalinės bibliotekos – projekto valdymo grupė ir darbuotojai, devynių projekto partnerių koordinatoriai bei darbuotojai, kitų su šalies kultūros paveldu susijusių institucijų atstovai bei garbės svečiai.

Pradėdama konferenciją dr. Regina Varnienė-Janssen projektą apibūdino kaip „stiprų, gyvą medį, giliai įleidusį šaknis, gyvasties pasisėmusį iš Europos Sąjungos informacinės visuomenės politikos, skatinančios kurti vieningą Europos Sąjungos šalių skaimeninę erdvę, kuri sujngtų visų tautų išmintį, žinias, kultūros paveldą, praturtindama kiekviną iš mūsų. Šis medis šiandien jau turi tvirtą kamieną – tai pagrindinės skaitmeninto Lietuvos kultūros paveldo kryptys, pripažintos ir įteisintos svarbiausiuose Lietuvos kultūros ir informacinės visuomenės dokumentuose. Medis patrauklus ir savo vešlia lapija, atspindinčia gražiausias ir įvairiausias mūsų krašto kultūros paveldo spalvas."

Susirinkusius pasveikino Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus pavduotoja Ieva Žilionienė, Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyr. specialistė Erika Buivydienė bei Nacionalinės bibliotekos gen. direktorius prof. Renaldas Gutauskas.

Projekto ištakos – 2005 m., kai Nacionalinė biblioteka inicijavo strateginio dokumento „Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija" parengimą. Tai sudarė sąlygas kreiptis į ES struktūrinius fondus finansinės paramos. Taip pradėtas vykdyti bendras nacionalinės bibliotekos, Lietuos dailės muziejaus ir Lietuvos archyvų departamento projektas „Integralios virtualios bibliotekų informacinės sistemos sukūrimas" – pirmasis tokio pobūdžio projektas Europoje, gavęs ES struktūrinių fondų finansinę paramą. 2006 m. Nacionalinė biblioteka inicijavo kitą svarbų strateginį dokumentą – „Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategiją." Jis 2009 m. buvo patvirtintas ir užtikrino 8 šalies projektams per 50 mln. litų finansavimą iš ES struktūrinių fondų ir šalies biudžeto. Todėl 2010 m. atsirado puiki galimybė šį projektą tęsti – „Informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programa" nurodo, kad kultūros paveldo skaimeninto turinio kūrimas ir jo sklaida išlieka tarp svarbiausių kultūros ir informacinės visuomenės prioritetų.

Nors bendromis pastangomis virtualia forma ateinančioms kartoms išsaugant suskaitmenintą Lietuvos kultūros paveldą padaryta ir labai daug, tačiau ant laurų projekto vykdytojams užmigti neteks. Darbas, kuriant ir integruojant Lietuvos kultūrinį paveldą į pasaulio skaitmeninę erdvę, yra tęstinis,  ilgainiui apimsiantis ne vien esamus projekto dalyvius, bet vis daugiau partnerių bei narių. Artimiausiu metu bus įgyvendinti dar 8 projektai, gavę finansavimą pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems" priemonę „Lietuvos kultūra informacinėje visuomenėje" ir „Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijos" įgyvendinimo programą. Būtinumą bendradarbiauti ir susitelkti visos šalies kultūrinėms, intelektualinėms, meno bei paveldo saugos institucijoms Lietuvos paveldo vardan pabrėžė visi, kalbėjusieji konferencijoje.

Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius, Skaimeninimo tarybos narys doc. R. Laužikas tolesnį kultūros paveldo skaimeninimo darbą įvertino kaip naują strateginio planavimo laikotarpį. Jo manymu, svarbiausia – visų organizacijų sutelktumas ir strategiškai nukreiptos, planingos kolektyvinės pastangos.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorė V. Čijunskienė savo pranešime „Atminties institucijų sąveika ir skaitmeninto kultūros paveldo sklaida" atkreipė dėmesį, kad iki šiol suskaitmeninta palyginti nedidelė dalis daugeliui rūpimų dokumentų (tai bažnyčių metrikų knygos, seni žemės, genealogijos,  paveldo, įstaigų dokumentai ir pan.). Ypač vyresnio amžiaus žmonėms jų protėvius, giminės įvykius liečiantys dokumentai yra labai svarbūs. Pranešėja  paskatino daugiau dėmesio skirti ne vien valstybinės – bendrakultūrinės – istorinės reikšmės, bet ir valstybės piliečių giminės istoriją atspindinčių dokumentų skaitmeninimui ir prieigai.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas pažymėjo, kad sėkmingam antrosios projekto dalies užbaigimui bene didžiausią reikšmę turėjo jo dalyvių ir aktyvistų entuziazmas bei visų dalyvavusių organizacijų sutelktumas. Jis pabrėžė, kad planuojant naujo programavimo periodo veiklos programą reikėtų daugiau atsižvelgti ir į kitų institucijų specifiką, jų reikšmę.

UAB „Sintagma" gen. direktorius dr. Albertas Šermokas ekrane pademonstravo, kaip veikia atnaujintas ir modernizuotas interneto portalas epaveldas.lt. Pranešėjas pabrėžė, kad portalas turi paieškos sistemą, leidžiančią svarbiausius, seniausius dokumentus pamatyti atsakingų saugotojų – įstaigų duomenų bazėje. „Šis portalas – tarsi gyva būtybė, kuri nesustodama augs ir vystysis, – sakė jis. – Bus įdiegtos naujos greitesnės ir patogesnės prieigos prie dokumentų galimybės, portalas nuolatos tobulės."

Antroje konferencijos dalyje savo žodį tarė ir projekto partnerių atstovai, buvo daug diskutuojama. Nuomonės sutapo – projektą  būtina tęsti kryptingai, susitelkus, kuo glaudžiau bendradarbiaujant visoms kultūrinėms ir mokslinėms šalies institucijoms.

Apibendrindama konferenciją dr. R.Varnienės-Jannsen pabrėžė, jog bendro darbo rezultatai džiugina – sukurta elektroninio paveldo informacinė sistema, leidžianti integruoti įvairų skaitmenintą turinį, užtikrinti ilgalaikį jo išsaugojimą ir patogią sklaidą. Portalas epaveldas.lt šiuo metu grindžiamas semantine paieška, todėl yra patogus, artimas daugelio pamėgtam Google. Taigi bendrai sukurtas skaitmenintas kultūros paveldo turinys bus plačiai naudojamas ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje.