Mikrobiologė Ieva Kieraitė tapo pirmąja Lietuvos mokslininke, kurios tyrimus parėmė Nacionalinės geografijos draugijos Pasaulinis tyrinėjimų fondas Šiaurės Europos šalims. Fondas remia lietuvių tyrinėtojų ekspediciją į Kaukazo kalnuose esantį giliausią žinomą pasaulio urvą Kruberio Voronja (Gruzija).

Speleologų Everestu vadinamame daugiau nei 2 kilometrų gylio urve Lietuvos tyrinėtojai rinks molio bei vandens mėginius ir sieks įvertinti žmogaus veiklos įtaką mikrobiologinei įvairovei.

„Kasmet, siekdami asmeninių ar pasaulio rekordų Kruberio Voronja urve apsilanko dešimtys žmonių. Nepaisant nuolatinės speleologų migracijos, urve yra ir beveik nelankomų ar vandeniu nuo aplinkos izoliuotų atšakų. Tokiose vietose esanti mikrobiologinė įvairovė gali būti labai savita bei ypatingai jautri žmogaus veiklai. Projekto tikslas – surinkti molio bei vandens mėginius iš dažnai lankomų) ir retai ar visai nelankomų urvo vietų, molekuliniais taksonomijos metodais nustatyti juose esančius mikroorganizmus ir, rezultatus palyginus tarpusavyje, įvertinti žmogaus veiklos įtaką mikrobiologinei įvairovei“, – pasakojo I.Kieraitė.

Tyrimai taip pat leis patikrinti urvuose esančio vandens, kurį geria ir maistui gaminti naudoja speleologai, kokybę ir įvertinti ar juose nėra žmogui kenksmingų patogeninių mikroorganizmų.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto magistratūroje besimokanti I.Kieraitė speleologija susidomėjo prieš 3 metų, o ekspedicija į Kruberio Voronja urvą jai bus jau septintas žygis po žeme. Jo metu planuojama pasiekti daugiau nei 2 kilometrų gylį.

Į Abchaziją I.Kieraitė iškeliauja liepos 20 d. kartu su tarptautinės ekspedicijos „Gilyn į Žemės centrą“ dalyviais, bandysiančiais pasiekti pasaulio urvų gylio rekordą. Nors ir keliauja kartu su ekspedicijos grupe, I.Kieraitės užduotis bus urve rinkti duomenis moksliniam tyrimui.

Nuo 1890 metų Nacionalinė Geografijos draugija rėmė tyrimus pačiose įvairiausiose žemės vietose taip padėdama užpildyti žmonijos pažinimo spragas. 2011 m. pabaigoje draugija mokslinei ir tyrimų veiklai visame pasaulyje buvo skyrusi jau 10 000 dotacijų, kurių bendra vertė siekia 153 mln. JAV dolerių. Draugija rėmė tokių žymių mokslininkų ir atradėjų kaip poliarinis tyrinėtojas Robertas Peary, inkų miesto Maču Pikču atradėjas Hirama Bingham, antropologai Louisas ir Mary Leakey, primatologės Jane Goodall ir Birutė Galdikas, „Titaniką“ atradęs povandeninio pasaulio tyrinėtojas Robertas Ballardas ar šių metų pavasarį į Marianų įdubos dugną nusileidęs James Cameron.

2011 m. gruodį Nacionalinė geografijos draugija įsteigė Pasaulinį tyrinėjimų fondą Šiaurės Europos šalims, kuris remia mokslininkus ir tyrėjus iš 14 valstybių: Belgijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Islandijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Švedijos bei Jungtinės Karalystės. Fondui pateiktus projektus vertina ir sprendimus dėl paramos skyrimo priima Mokslo patariamoji taryba, kurią sudaro iškilūs Šiaurės Europos regiono mokslininkai.

„National Geographic Lietuva“ žurnalą leidžia leidykla „Alma littera“. Tarptautinis 35 kalbomis (japonų, ispanų, italų, hebrajų, graikų, prancūzų, vokiečių, lenkų ir kt.) leidžiamas žurnalas garsėja išskirtinėmis fotografijomis, reportažais ir žemėlapiais. Per 122 metų istoriją „National Geographic“ tapo žinomas savo nuodugniais straipsniais apie skirtingas kultūras, gamtą, mokslą ir technologijas. Lietuvių kalba žurnalas pradėtas leisti nuo 2009 rugsėjo mėnesio. Nuo 2010 metų pradėtas leisti ir žurnalas „National Geographic Kids“. Nuo 2011 m. „Alma littera“ dukerinė bendrovė žurnalą pradėjo leisti estų kalba. Šiemet leidykla planuoja išleisti pirmąjį žurnalą latvių kalba.