Parengtos rekomendacijos dėl dėstytojų darbo krūvio sandaros

Publikuota: 2012 m. sausio 2 d. pirmadienis

Švietimo ir mokslo ministras patvirtino visoms šalies aukštosioms mokykloms bendras rekomendacijas dėl dėstytojų darbo laiko trukmės ir krūvio sandaros. Rekomendacijose apibrėžtos į etatinio darbo krūvį įeinančios veiklos, nustatytas kontaktinių ir nekontaktinių valandų santykis.

Dokumente įvardijama, kad aukštųjų mokyklų dėstytojų etatinio darbo krūvį sudaro kontaktinio darbo su studentais ir nekontaktinio darbo valandos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros vykdymas, mokslinės veiklos viešinimas bei populiarinimas, taip pat kvalifikacijos tobulinimas ir organizacinis darbas. Detalizuota kontaktinėms ir nekontaktinėms valandoms priskiriama dėstytojų veikla.

Rekomendacijose numatyta, kad dėstytojo kontaktinio darbo su studentais valandos turėtų užimti ne daugiau kaip 50 procentų viso dėstytojo darbo laiko atskirose aukštosiose mokyklose.

„Iniciatyva rengti rekomendacijas buvo iškelta nurodant problemą, kad aukštosios mokyklos skirtingai supranta, kokias veiklas privalo atlikti dėstytojas. Neretai dėstytojai ir aukštosios mokyklos gana vienpusiškai suvokia dėstytojo pareigas kaip vien paskaitų skaitymą, studentų konsultavimą bei mokslinę veiklą. Tačiau akivaizdu, kad šiandien dėstytojai nemažai laiko skiria organizuodami patį studijų procesą, atnaujindami studijų programas, bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, rengdami vadovėlius, projektų paraiškas bei darydami kitus darbus. Nemažai šių darbų paprasčiausiai nėra įskaičiuojami į dėstytojo darbo krūvį, o tai gali sukelti įtampas tarp dėstytojų ir administracijos darbuotojų“, - sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Rekomendacijos dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo laiko trukmės ir krūvio sandaros parengtos norint padėti aukštosioms mokyklos nusistatyti vienodus dėstytojų darbo krūvio sudarymo mechanizmus, sumažinti kontaktinių valandų skirtumus tarp skirtingų mokyklų dėstytojų, išspręsti kitus darbo krūvio pasiskirstymo netolygumus.

Rekomendacijose dėstytojų veiklos apibrėžiamos remiantis nuostata, kad aukštosios mokyklos dėstytojo darbo laiko trukmė paprastai yra ne ilgesnė nei 36 valandos per savaitę. Dėstytojo darbo valandų skaičių per metus aukštoji mokykla kasmet apskaičiuoja vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarka.

Dokumentą rengė ministro įsakymu praėjusių metų pradžioje sudaryta darbo grupė. Iniciatyvą parengti tokias rekomendacijas Trišalėje taryboje buvo iškėlusi Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų asociacija. Darbo grupėje be aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų atstovų dirbo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, ministerijos, aukštųjų mokyklų atstovai. Rekomendacijų projektas rudenį buvo pateiktas svarstyti aukštosioms mokykloms, taisytas atsižvelgiant į gautus siūlymus.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »