Pasaulinio garso ekspertai Vilniuje diskutavo apie aukštojo mokslo ateities perspektyvas

Publikuota: 2012 m. gegužės 19 d. šeštadienis

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru gegužės 17–18 d. Vilniuje organizavo tarptautinę konferenciją „Aukštojo mokslo ateities scenarijai“.

Konferencijoje buvo aptartos galimos Lietuvos aukštojo mokslo raidos kryptys, dabartinė sistema ir vaidmuo visuomenėje, diskutuojama, kaip tapti konkurencingais tarptautinėje erdvėje.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius svarbiausia sėkmingos Lietuvos aukštojo mokslo ateities sąlyga įvardino tarptautiškumą. „Tarptautiškumą laikome labai svarbia studijų kokybės skatinimo dalimi. Tiek dėstytojų, tiek studentų mainai skatina protų ir geriausios studijų patirties apykaitą aukštosiose mokyklose“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. 

Ministras pabrėžė Lietuvos siekį turėti konkurencingą šalies aukštojo mokslo sistemą, pajėgią drąsiai varžytis su geriausiais Europos ir pasaulio universitetais bei mokslo centrais. „Prieš trejus metus pradėtos aukštojo mokslo reformos pagrindiniai tikslai buvo studijų kokybė ir prieinamumas, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas, protų nutekėjimo stabdymas – siekėme, kad Lietuva turėtų aukštojo mokslo bazę, atitinkančią pačių gabiausių jaunuolių poreikius“, – sakė G. Steponavičius. 

Konferencijoje pranešimus skaitė ir geriausių mūsų šaliai sprendimų ieškojo tokie pasaulinio garso ekspertai kaip prof. Henry Etzkowitz iš JAV, Belinda Clark iš Naujosios Zelandijos, Fritz Ohler iš Austrijos, prof. Luis E. Vila, iš Ispanijos, dr. Ainius Lašas, prof. Bernard Longden bei prof. John Holmwood iš Jungtinės Karalystės. Konferencija buvo siekiama paskatinti dialogą tarp politikų, universitetų lyderių, tyrėjų, ekspertų, studentų ir kitų Lietuvos aukštojo mokslo klausimais suinteresuotų šalių, sudaryti galimybę įvardinti perspektyvas ir pasirinkti geriausią ateities kryptį. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »