Paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso laureatai

Publikuota: 2013 m. balandžio 12 d. penktadienis

Paskelbti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laimėtojai.

Šio konkurso laimėtojais tapo:
Akvilė Gintautaitė ir Eglė Stonkutė Palangos senosios gimnazijos 12 kl. mokinės už darbą
„Pjuvenų kaip sorbentų panaudojimas švino jonams pašalinti iš užteršto vandens” (vadovė Danguolė Baranauskienė). Darbo tikslas − išsiaiškinti pjuvenų kaip sorbentų panaudojimo švino jonų šalinimui iš užteršto vandens galimybes. Atlikus tyrimus nustatyta, jog geriausiomis sorbcinėmis savybėmis pasižymi mišrios pjuvenos, kurių sudėtyje yra minkštos medienos, dėl blogesnių sorbcinių savybių reikėtų vengti spygliuočių medžių pjuvenų.

Agnė Gudaitė, Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos 12 kl. mokinė už darbą „Ar girnelės forma turi įtakos girnelės kremzlės sudilimui” (vadovas prof. Rimtautas Gudas).
Remiantis šio darbo rezultatais galima teigti, kad kelio sąnario kremzlės susidėvėjimas randamas labiausiai atraminėse kelio sąnario zonose ir yra dažnas reiškinys tarp sveikų žmonių, o pradinių kelio sąnario kremzlės susidėvėjimo stadijų žmonės nejaučia. Vyresniems nei 35 metų amžiaus žmonėms statistiškai reikšmingai dažniau nei jaunesniems nustatoma kelio sąnario kremzlės pažeidimų ir apibendrinant galima teigti, jog didėjant žmonių metų skaičiui, daugėja ir kelio sąnario kremzlės susidėvėjimo atvejų, tačiau didesnis nei vidutinis fizinio aktyvumo lygis neturi neigiamos įtakos kelio sąnario kremzlės susidėvėjimui.

Edvinas Misiukevičius, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos 12 kl. mokinys už darbą „Viendienių (Hemerocallis) selekcija ir sėjinukų auginimas patalpoje“ (vadovė Rita Urbanavičienė). Remiantis darbo rezultatais išvestas viendienės sėjinukas, išbandytas naujas sėklų daiginimo būdas.

Šių darbų autoriai rugsėjo 21–26 d. atstovaus Lietuvai Prahoje (Čekija) vyksiančiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse. Juos vertins komisija, sudaryta iš įvairių šalių mokslininkų. Bus vertinamas pateikto projekto originalumas, kūrybiškumas, moksliškumas, atlikimo metodika, savarankiškumas, praktinis idėjų realizavimas, vizualinis stendo apiforminimas, dalyvio pasirengimas diskusijai, savo darbo pristatymas vertinimo komisijai.

Konkurso laimėtojais taip pat tapo: Pijus Žagrakalys ir Simonas Pranys Šiaulių J.Janonio gimnazijos 10 kl. mokiniai už darbą „Žemųjų dažnių virpesių įtaka sėklų dygimui ir augalo vegetacijai“(vadovė Valentina Rakužienė), Aurelija Kačinskaitė, Kauno moksleivių aplinkotyros centro 11 kl. mokinė už darbą „Kvietinės duonos technologija pritaikant paprastąją garšvą duonos gamybai ir mikrobiologinei saugai padidinti“ (vadovė Jolanta Šernienė).

„Jūs gebate tyrinėti ir įžvelgti sąsajas, atkakliai ieškote mokslo tiesos. Skaitydami mokslinę literatūrą, eksperimentuodami jūs lavinate kritinį mąstymą, kūrybingumą, kruopštumą, ugdote intelektą ir intuiciją, drąsiai keliate naujas idėjas ir jas realizuojate, – sveikindama konkurso dalyvius sakė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. – Ypatingą padėką noriu pareikšti mokytojams, mokslininkams, ekspertams. Nežinia, ar tiek jaunų žmonių ryžtųsi priimti nelengvo mokslinio tiriamojo darbo iššūkį, jei ne jų mokytojai, gebantys įžvelgti savo ugdytinių polinkius, jiems padėti ir mokslininkai, paskatinantys kūrybai.“

Konkursui 174 mokiniai pateikė 114 mokslinių tiriamųjų darbų. Mokiniai gilinosi, eksperimentavo, atliko tyrimus fizikos, astronomijos, chemijos, biologijos, inžinerijos, informatikos, technologijų, socialinių ir kitų mokslų srityse. 20 geriausių darbų pateko į baigiamąjį turą.

Darbus vertino įvairių mokslo sričių ekspertų komisijos. Savo atliktus tyrimus komisijai stendiniais pranešimais pristatė ir patys dalyviai. Vertinant buvo atsižvelgiama į jų moksliškumą, originalumą, darbo tęstinumą, atlikimo metodiką, savarankiškumą, praktinę naudą, modelių, maketų, lentelių, grafikų estetinį vaizdą.

Užpernai Helsinkyje vykusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Povilas Kavaliauskas iš Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos už mokslinį darbą apie musių pernešamas ligas tapo absoliučiai geriausiu ES jaunuoju mokslininku.

Lietuvos mokiniai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse dalyvauja nuo 1996 m. Europos Komisija, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į mokslo svarbą, mokslo bendruomenę priartinti prie visos visuomenės, skatinti jaunų žmonių domėjimąsi mokslu, konkursą organizuoja nuo 1989 m. Jame gali dalyvauti 15–20 amžiaus jaunieji mokslininkai.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Vilniuje prasideda Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas

Balandžio 13 d., trečiadienį, 14 val. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre Vilniuje prasideda Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »