Paskelbti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso laureatai

Publikuota: 2012 m. balandžio 20 d. penktadienis

Paskelbti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laimėtojai.

Šio konkurso laimėtojais tapo:
Gabija Maršalkaitė, Vilniaus jėzuitų gimnazijos 12 kl. mokinė ir Motiejus Valiūnas, Vilniaus licėjaus, 12 kl. mokinys už darbą „Spiečių irimas Mūsų Galaktikoje“. Darbo tikslas - tirti, kaip žvaigždžių spiečių gyvenimo laikas priklauso nuo jų masių ir orbitų bei kuri šių telkinių dalis išlieka nesuardyta. Seniausios mūsų galaktikos žvaigždės slepia jos pirminę struktūrą ir formavimosi istoriją. Norima atkurti, kurios žvaigždės gimė kartu su seniausiais galaktikos objektais – kamuoliniais spiečiais, o kurios yra iš jau suirusių nykštukinių galaktikų.

Airidas Žukauskas, VšĮ Šiaulių universiteto gimnazijos 12 kl.mokinys už darbą – „Elektromagnetinių bangų, kurias skleidžia mobilieji telefonai, poveikio tyrimas bakterijoms Bacillus subtilis“(vadovas Vacys Jankus).
Darbo tikslas – išsiaiškinti elektromagnetinių bangų, kurias skleidžia mobilieji telefonai, poveikį bakterijų Bacillus subtilis dauginimuisi. Teorinėje dalyje pateikta informacija apie galimą neigiamą mobiliųjų telefonų poveikį žmonėms, elektromagnetinių bangų stiprio priklausomybę nuo atstumo, spinduliuotės kiekio mažinimo būdus.

Miglė Radžvilaitė, Edvinas Černauskas, Joniškio Aušros gimnazijos 11 kl. mokiniai už darbą – „Skirtingo magnetinio lauko ir skirtingų vandens tipų įtaka augalų augimui bei sėklų daigumui ir dygimo energijai“ (vadovė Asta Radžvilienė).
Darbo tikslas - išsiaiškinti, ar skirtingas magnetinis laukas įmagnetintu lauku paveiktas vanduo bei frakcionuotas vanduo turi įtakos augalų augimui, sėklų daigumui ir dygimo energijai. Darbe analizuojamas ir lyginamas skirtingų vandens rūšių veikimas bei skirtingų magnetų stiprumas auginant pipirnę ir daiginant sėklas.

Šių darbų autoriai rugsėjo 21–26 d. atstovaus Lietuvai Bratislavoje (Slovakija) vyksiančiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse. Juos vertins komisija sudaryta iš įvairių šalių mokslininkų Bus vertinamas pateikto projekto originalumas, kūrybiškumas, moksliškumas, atlikimo metodika, savarankiškumas, praktinis idėjų realizavimas, vizualinis stendo apiforminimas, dalyvio pasirengimas diskusijai, savo darbo pristatymas vertinimo komisijai.

Konkurso laimėtojais taip pat tapo:
Gabija Solovjovaitė, Kauno technologijos universiteto gimnazijos 12 kl. mokinė už darbą „Terpės klampumo įtaka DNR ir vaisto nuo vėžio bleomicino elektropernašai į ląsteles”(vadovas dr. Saulius Šatkauskas).
Ieva Paškauskaitė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos 11 kl. mokinė už darbą „Jaunimo trumpinių ir slengo žodynas ir jo analizė“ (vadovė Daiva Paškauskienė).

“Esate kūrybiški, kritiškai mąstantys, gebantys tyrinėti ir įžvelgti sąsajas, ieškantys efektyviausių problemų sprendimo būdų. Jūs atkakliai ieškote mokslo tiesos ir siekiate aiškiai užsibrėžto tikslo, - sveikindamas konkurso dalyvius sakė ministras Gintaras Steponavičius. – Dėkoju mokytojams, kurie pastebėjo talentingus mokinius, įžvelgė jų polinkius ir gabumus, paskatino kūrybai. Kartu noriu pasidžiaugti efektyvia Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagalba, kurios dėka Lietuvos jauniesiems tyrėjams ir jų vadovams sudaroma palanki aplinka tobulėti, gilinti savo žinias moderniose mokslo laboratorijose, gauti kvalifikuotas mokslininkų konsultacijas, bendrauti su jais ir bendradarbiauti. Jūsų pasiekimai – geriausia Lietuvos investicija. Visiems linkiu kuo didžiausios sėkmės”.

Konkursui 250 mokinių pateikė 140 mokslinių tiriamųjų darbų. Mokiniai gilinosi, eksperimentavo, atliko tyrimus fizikos, astronomijos, chemijos, biologijos, inžinerijos, informatikos, technologijų, socialinių ir kitų mokslų srityse.
20 geriausių darbų pateko į baigiamąjį turą.

Darbus vertino įvairių mokslo sričių ekspertų komisijos. Savo atliktus tyrimus komisijai stendiniais pranešimais pristatė ir patys dalyviai. Vertinant buvo atsižvelgiama į jų moksliškumą, originalumą, darbo tęstinumą, atlikimo metodiką, savarankiškumą, praktinę naudą, modelių, maketų, lentelių, grafikų estetinį vaizdą.

Pernai Helsinkyje vykusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Povilas Kavaliauskas iš Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos (vadovė dr. Rita Plančiūnienė) už mokslinį darbą apie musių pernešamas ligas tapo absoliučiai geriausiu ES jaunuoju mokslininku.

Lietuvos mokiniai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse dalyvauja nuo 1996 m. Europos Komisija, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į mokslo svarbą, mokslo bendruomenę priartinti prie visos visuomenės, skatinti jaunų žmonių domėjimąsi mokslu, konkursą organizuoja nuo 1989 m. Jame gali dalyvauti 15-20 amžiaus jaunieji mokslininkai.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Vilniuje prasideda Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas

Balandžio 13 d., trečiadienį, 14 val. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre Vilniuje prasideda Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »