Patobulinta neformaliojo vaikų švietimo krepšelio skyrimo metodika

Publikuota: 2016 m. sausio 7 d. ketvirtadienis

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtinto pataisytą Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą. Nauja tai, kad krepšelio suma – 15 eurų – galės svyruoti trečdaliu, t. y. vieno vaiko būreliui bus galima skirti nuo 10 iki 20 eurų. Krepšelio dydis galės kisti, atsižvelgus į būrelius lankančių mokinių skaičių savivaldybėje.

Nustatyta, kad savivaldybė, didinanti ar mažinanti rekomenduojamą lėšų sumą, turi ją pagrįsti ir užtikrinti, kad nenukentėtų ugdymo kokybė, o lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir racionaliai. Jei numatoma skirti didesnį nei 15 eurų finansavimą, turi būti pasiekti ir aukštesni neformalaus vaikų švietimo programos vykdymo rodikliai.

Taip pat nustatyta, kad neformaliojo švietimo krepšelio lėšų negalima naudoti ilgalaikiam turtui įsigyti ar patalpoms nuomotis.

„Nuo spalio išbandę neformaliojo vaikų švietimo naują metodiką matome, kad iš esmės ji pasiteisino. Tik gaila, kad kai kurios savivaldybės nepanaudojo neformaliajam krepšeliui skirtų lėšų. Ir pačios savivaldybės turėtų būti aktyvesnės, ir mokinių tėvai labiau pasidomėti, kokios neformaliojo vaikų švietimo programos siūlomos, kaip vaiką užregistruoti į tą programą. Juk yra įdomių programų, ypač nedideliuose miestuose, kur pakanka skiriamų 15 eurų, tėvams net netektų primokėti, o vaikas lankytų jam įdomų ir prasmingą užsiėmimą po pamokų“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.      

Pataisytame Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos apraše supaprastinta duomenų pateikimo tvarka, pvz., savivaldybėms reikės pateikti tik 3 priedus vietoj buvusių 7. Taip pat nustatyta, kad programų nereikės tvirtinti kasmet. Savivaldybės pačios nusistatys periodiškumą, kas kiek laiko galės veikti akredituota programa.

Neformaliojo švietimo krepšeliui finansuoti 2016 metais iš valstybės biudžeto skirta 9,7 mln. eurų. Artimiausiu metu savivaldybės turės pasitvirtinti vidines tvarkas, kuriomis remiantis bus skirstomos lėšos programų tiekėjams, taip pat turės peržiūrėti programas ir pratęsti akreditaciją pasiteisinusioms. Kai bus priimti sprendimai, programų teikėjai patys informuos mokinių tėvus ar mokinius apie sutarčių pratęsimą. 

Valstybės lėšomis gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta programa. Lėšas skiria ta savivaldybė, kurioje vaikas ugdomas pagal neformaliojo švietimo programą. Taigi, vaikas gali gyventi ir lankyti mokyklą kitoje savivaldybėje, o neformaliojo ugdymo užsiėmimus lankyti ir finansavimą gauti kitoje savivaldybėje.

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis – valstybės skiriamos tikslinės lėšos – įvestas nuo 2015 m. spalio 1 d. Buvo įregistruota beveik 1000 naujų neformaliojo vaikų švietimo teikėjų. (389 laisvieji mokytojai ir 565 institucijos). Akredituota per 2,2 tūkst. neformaliojo švietimo programų. Vyrauja tokios neformaliojo vaikų švietimo kryptys: sportas, šokis, muzika, pilietiškumas. Dar pasigendama daugiau informacinių technologijų, techninės kūrybos, gamtos ir ekologijos temų.

Iš viso neformaliojo vaikų švietimo krepšeliu pasinaudojo 58 513 vaikų. Daugiausia (30 proc. ir daugiau) vaikų dalyvavo Šilutės, Zarasų, Neringos, Lazdijų rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybėse. Mažiau nei 10 proc. – Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kauno, Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Palangos miesto savivaldybėse. Visų neformaliojo švietimo krepšeliui skirtų lėšų nepanaudojo 26 savivaldybės.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »