Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

Publikuota: 2017 m. lapkričio 20 d. pirmadienis

Jau nebe pirmus metus skambantys Lietuvos verslininkų priekaištai, kad šalyje trūksta kvalifikuotų programuotojų bei inžinierių turi aiškų pagrindą. Būtent IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. Dėl jų trūkumo kai kurios įmonės pasiruošusios apmokyti nieko apie programavimą neišmanančius jaunuolius. Kokios dar specialybės Lietuvoje šiuo metu paklausiausios?

Nebežino, kaip sudominti programavimu

Personalo atrankos bendrovės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius teigia, jog programuotojai yra bene pati reikalingiausia specialybė, nes darbo rinkoje labiausiai dominuoja IT specialistų poreikis.

„Nuo programuotojų IT specialistų grandyje nedaug atsilieka testuotojai, sistemų administratoriai, sistemų analitikai, IT projektų vadovai ir kiti. Daugumai šių specialistų sudarytos puikios darbo sąlygos: aukšta alga, lankstus darbo grafikas, modernūs biurai patogiose vietose, sveikatos draudimas ir t. t. Todėl įmonės, toliau matydamos IT specialistų poreikį, vis sunkiau suranda naujų kelių, kaip juos pas save pritraukti“, – aiškina K. Blaževičius.

Kalbėdamas apie kitų veiklos sričių poreikius, specialistas išskiria gamybos darbus. Antroje vietoje po IT darbuotojų dažniausiai ieškomų sąraše jis įrašytų būtent inžinierius. Toliau, anot jo, penketuką sudaro NT srities (statybos darbų vadovai, statybų direktoriai ir t. t.) ir finansų (analitikai, darbo užmokesčio apskaitos) specialistai bei pardavimų inžinieriai, t. y. vadybininkai, turintys konkrečią specializaciją, pavyzdžiui, pramonės automatikos.

Dauguma jų atitinka ir Lietuvos darbo biržos pateikiamą paklausiausių profesijų sąrašą. Kas mėnesį atnaujinami duomenys išskiria dešimt specialistų tipų, kuriems rasti darbą turėtų būti paprasčiausia: reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnautojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, slaugos specialistai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, buhalteriai, elektros inžinerijos technikai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai ir statybos vadovai.

Sunkiausia – smulkiajam ir vidutiniam verslui

„Indigroup“ vadovas pastebi, jog darbuotojų trūkumas yra ypač opi problema mažesnėms įmonėms, negalinčioms paklausiam specialistui pasiūlyti didesnės algos ar tokių pačių privilegijų kaip milijoninės kompanijos.

„Smulkusis ir vidutinis verslas gali pasiūlyti gerokai greitesnį augimą ir, jei pakanka organizacinės struktūros, greitesnį kilimą karjeros laiptais. Deja, to ne visada pakanka, nes stambioje įmonėje dirbantis darbuotojas lygins esamas ir naujai gaunamas vertes. Jei naujosios vertės yra tik nominalios, pavyzdžiui, žadamas augimas ir karjera, to gali nepakakti“, – aiškina K. Blaževičius.

Ieškant labiau patyrusių specialistų ekspertas pataria smulkesniam verslui išnaudoti savo pranašumus: „Į pagalba reiktų pasitelkti būtent faktines vertes: jei samdomas vadovas – jam gali tekti įmonės akcijų dalis, jei specialistas – daugiau savarankiškumo, galimybė formuoti savo komandą. Praktika rodo, jog didžiosiose įmonėse vyraujanti monotonija kartais priverčia specialistus ir vadovus ieškoti mažesnio komforto būsenos“, – sako persalo atrankos įmonės vadovas.

Tuo tarpu UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Vilija Šveikauskienė ragina smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus naudotis specialiai jiems skirtomis priemonėmis, leidžiančiomis kelti tiek paties darbuotojo, tiek visos įmonės kvalifikaciją. Tai gali padėti darbdaviams surasti sau tinkamą specialistą ir kartu motyvuoti darbuotojus aiškiomis nuolatinio tobulėjimo galimybėmis.  

 „Viena tokių priemonių – „Kompetencijų vaučeris“, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. Ji sudaro galimybes įmonėms geriau prisitaikyti prie besikeičiančių įmonės poreikių keliant ar net keičiant darbuotojų kvalifikaciją. Dalis patirtų mokymo išlaidų sumos jų pabaigoje darbdaviui kompensuojama. Tai – be galo naudinga, nes retas darbuotojas gali išlikti konkurencingas, turėdamas tik kadaise įgytą kvalifikaciją, jos netobulindamas ir neatnaujindamas savo žinių“, – teigia V. Šveikauskienė.

„Kompetencijų vaučeriui“ paraišką teikti gali ne trumpiau nei vienerius metus veikiančios ir ne mažiau kaip šešis mėnesius iki paraiškos pateikimo apdraustųjų darbuotojų turėjusios įmonės. Vienai įmonei darbuotojų mokymo išlaidoms kompensuoti skiriama iki 4 500 eurų. Gavus teigiamą INVEGA įvertinimą, įmonė iš VšĮ „Versli Lietuva“ svetainėje pateikto mokymų programų sąrašo gali pasirinkti jai reikalingą ir vienerių metų laikotarpiu siųsti darbuotojus mokytis. Pasibaigus mokymams, INVEGA įmonėms kompensuoja nuo 70 iki 80 proc. pagal fiksuotąjį valandinį įkainį apskaičiuotų mokymosi išlaidų.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

S. Kropas. Laimikiai tik po to, kai pasirūpinsime tinkamais įrankiais

Per pastarąjį dešimtmetį finansinis raštingumas tapo ne tik EBPO, bet ir G20 šalių prioritetinės politikos objektu. skaityti »

Vaizdo žaidimai – daugiau nei vien pramoga: kodėl naudinga žaisti?

Kiekvienas žaidimas gali pasitarnauti ir kaip edukacijos šaltinis, įsitikinusi žaidimų kūrėjų įmonės „SneakyBox“ verslo plėtros vadovė Eglė Čiuoderienė. Pasak specialistės, skirtingi žaidimai padeda ugdyti loginį, kritinį, strateginį mąstymą, lavina atmintį, kūrybiškumą ir dar daugiau. skaityti »

Lietuva kartu su Šveicarija įgyvendino 20 bendrų mokslo projektų

Sėkmingai įvykdyta bendra Lietuvos ir Šveicarijos 2011–2016 m. mokslinių tyrimų programa. Per ketverius metus vykdant šią programą finansuota 20 bendrų mokslo projektų. Tam iš viso skirta 10,649 Šveicarijos frankų. skaityti »

Šią vasarą – dar daugiau nemokamų užsiėmimų mokiniams

Daugiau kaip 200 įvairių įstaigų – mokyklų, profesinio rengimo centrų, bibliotekų – įsijungė į akciją „Atverk duris vasarai“ ir per mokinių atostogas siūlys įdomius nemokamus užsiėmimus vaikams. skaityti »

Projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“ kviečia spręsti jaunimo emigracijos problemas

Kol jaunoji Lietuvos karta dar visiškai nepaniro į ilgųjų vasaros atostogų sūkurį, LR Vyriausybės kanceliarija kviečia moksleivius registruotis į rugpjūtį vyksiantį projektą „Moksleiviai į Vyriausybę“, kuris šiemet kvies spręsti jaunimo emigracijos problemas. skaityti »

VU mokslininkai tapo globalaus kosmoso tyrimų projekto dalimi

Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“. skaityti »

Atviros universitetinės studijos internete: patogus būdas tobulėti

Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų institutas pristatė atviras elektronines studijas, leidžiančias visiems norintiems mokytis atskirų studijų dalykų nuotoliniu būdu. skaityti »

Martyno Mažvydo biblioteka atidaro Laisvalaikio skaityklą

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka kviečia išsirinkti mėgstamiausią knygą, neštis ją į namus ir skaityti, skaityti, dar kartą skaityti... skaityti »

Paskelbti antrosios nacionalinės teisės žinių olimpiados nugalėtojai

Daugiau kaip 800 moksleivių. Virš 70 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų. Tokia įspūdinga antrosios Nacionalinės teisės žinių olimpiados dalyvių statistika, o gegužės 18 dieną Teisingumo ministerijoje iškilmingai apdovanoti ir šių metų renginio nugalėtojai. skaityti »

Beveik 270 elektroninių knygų skaityklių pasieks savivaldybių bibliotekas

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui 268-ias elektroninių knygų skaitykles perduoti savivaldybių nuosavybėn. skaityti »