Prezidentė Suomijoje domėsis aukštojo mokslo reforma

Publikuota: 2016 m. spalio 19 d. trečiadienis

Tęsdama oficialų vizitą Suomijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, spalio 19 dieną, lankysis Alto universitete, kur domėsis šios šalies patirtimi pertvarkant aukštojo mokslo sistemą.

Alto universitetas buvo įsteigtas 2010 metais sujungus 3 aukštojo mokslo įstaigas – ekonomikos, dizaino ir technologijų. Po šios reformos universitetas tapo vienu iš lyderių ne tik Suomijoje, bet ir pasaulyje – užima 115 vietą tarp geriausių pasaulio universitetų, 14 vietą architektūros ir dizaino srityje. Prezidentė susitiks su šios aukštosios mokyklos rektore Tuula Teeri, akademine bendruomene ir ten studijuojančiais lietuvių doktorantais – iš viso čia studijuoja 11 lietuvių.

Siekdama turėti šalyje pasaulinio lygio universitetus, užtikrinti studijų kokybę ir mokslo pažangą, Suomija nuo 2009 metų vykdo aukštųjų mokyklų reformą. Suomija numatė sumažinti universitetų skaičių nuo 21 iki 15. Tuo tarpu Lietuvoje yra 23 universitetai, mūsų šalyje milijonui gyventojų tenka net 7 universitetai, kai Suomijoje – tik pustrečio.  

Taip pat Suomija pakeitė aukštojo mokslo finansavimą – absolventai yra rengiami atsižvelgiant į valstybės poreikius, o aukštosios mokyklos finansuojamos pagal jų veiklos rezultatus ir studijų kokybę.  

Prezidentė pabrėžia, kad Suomijos patirtis gali būti naudinga vykdant aukštojo mokslo reformą Lietuvoje. Aukštojo mokslo reforma bus vienas iš prioritetų naujajai Vyriausybei.

Suomijos švietimo sistema ir vaikų pasiekimų lygis yra vieni geriausių pasaulyje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »