Siekiant užtikrinti optimalią vaiko raidą, atsižvelgiant į jo asmens unikalumą ir ugdymosi poreikius, padedant pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje, nuo šių mokslo metų Lietuvoje įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas.
Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) absolventė Indrė Kušlytė (žr. nuotraukoje), šiemet mokanti antrokus, paklausta, kiek įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas ateityje palengvins darbą su pirmokais, pripažįsta, jog jos auklėjamos klasės mokiniai atėjo su labai skirtingomis patirtimis: kai kurie turėjo labai stiprų priešmokyklinį ugdymą, o kai kurie to neturėjo visai. „Pačioje pradžioje buvo ypač sunku, kol pažinau kiekvieną ir galėjau prisitaikyti prie individualių gebėjimų. Todėl, iš vienos pusės, manau, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas palengvins mokytojo darbą. Iš kitos pusės, kalbant konkrečiau, pavyzdžiui, apie skaitymą, sutinku su nuomone, jog turi ateiti laikas, kai vaikas pradeda pats domėtis raidėmis ir knygomis – viskas turi vykti natūraliai“, – sako pradinių klasių mokytoja. Ji įsitikinusi, kad aplinka turėtų vaiką skatinti domėtis raidėmis ir knygomis, o būsimą pradinuką visa tai turėtų supti ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir namuose. „Vaikas natūraliai turėtų domėtis viskuo, kas yra aplinkui“, – kalba ji.
Siekdama sudominti mokinius, I. Kušlytė naudojasi įvairiomis edukacinėmis priemonėmis ir metodais, kad vaikams visos mokytojos pamokos ir temos būtų įdomios. Tačiau jos klasės mokinius labiausiai džiugina matematikos, pasaulio pažinimo, kūno kultūros ir dailės pamokos. Turbūt nekeista, nes būdama pradinukė ir pati mokytoja labiausiai mėgo matematikos pamokas. Dvyliktoje klasėje svarstydama, ką studijuoti, rinkosi tarp šokio, dailės ir technologijų mokytojų specialybių. „Tačiau džiaugiuosi pasirinkusi pradinį ugdymą, tai geriausias sprendimas. Čia sutelpa viskas ir dar daugiau. Taip pat man labiausiai patinka dirbti su pradinių klasių vaikais, bent kol kas neįsivaizduoju savęs, dirbančios su paaugliais“, – sako ji.
Studijuodama LEU I. Kušlytė buvo ne tik gabi, bet ir labai aktyvi studentė. Ji ėjo studentų mokslinio klubo „Idėjų laboratorija“ prezidentės pareigas. Ši veikla I. Kušlytei padėjo visapusiškai tobulėti, susikrauti nemažą praktinių žinių bagažą ateičiai. „Nuolat atlikdavome įvairių tyrimų, dalyvavome įvairiose konferencijose visoje Lietuvoje kaip klausytojos ir kaip pranešėjos, susipažinome su įdomiais žmonėmis, ne kartą kvietėmės savo srities profesionalų papasakoti apie savo darbą, organizavome renginius, veiklas vaikams ir dar daug visko – sunku net viską prisiminti. Tačiau visa sukaupta patirtis man padeda ir dabar“, – kalba ji ir džiaugiasi, jog dar jai studijuojant iniciatyvi dėstytoja Rita Makarskaitė-Petkevičienė įkūrė „Idėjų laboratoriją“.
Dar studijuodama ji įsidarbino vaikų darželyje ir trejus metus dirbo su ikimokyklinukais. Kadangi šie vaikai buvo 5–6 metų amžiaus, į klasę sugužėjus 6–7 metų amžiaus pirmokėliams labai didelio skirtumo ji sako nepajutusi. „Manau, kad darbinė patirtis darželyje man padėjo geriau suprasti, kokie vaikai ateina į mokyklą ir ko iš jų galima tikėtis, nors iš tiesų susirinko mokiniai, turintys labai skirtingų gebėjimų. Su abiem amžiaus grupėm buvo labai įdomu dirbti, kadangi tai amžius, kai vaikams dar viskas labai įdomu, jie laisvi ir kūrybiški, nebijo reikšti savo nuomonės, kas kažkodėl su amžiumi dažnai nuslopsta. Dėl pastarojo stengiuosi nesprausti vaikų į rėmus“, – sako I. Kušlytė.
„Mano darbas man reiškia nuolatinį tobulėjimą, kūrimą, savęs realizaciją, bendravimą ir darbą su mūsų ateitimi, monotonijos nebuvimą, – kalba mokytoja ir pripažįsta, kad sunkiausia – atskirti darbą nuo laisvalaikio. – Aš tiesiog tuo gyvenu ir kartais pajaučiu, jog visko jau yra per daug.“ Tokiais atvejais ji skiria vieną dieną visiškam poilsiui ir atsitraukia nuo visų darbų.
Gana jauna pradėjusi pedagogės karjerą I. Kušlytė džiaugiasi, kad jokių problemų dėl savo amžiaus neturėjo. „Nors pradžioje, kol vieni kitų nepažinojome, žinoma, tėvai jaudinosi. Tačiau vėliau sulaukiau tik teigiamų atsiliepimų tiek iš tėvų, tiek iš vaikų. Tėvai vertina mano entuziazmą ir iniciatyvas man dirbant su jų vaikais“, – džiaugiasi ji.
Mokytoją jos darbe labiausiai džiugina klasės bendruomenė: „Ji yra tiesiog puiki. Labai džiaugiuosi, jog tėvai aktyviai įsitraukia ne tik į ugdymo procesą, bet ir padeda organizuoti ekskursijas, renginius, puošti klasę ir panašiai. Visa bendra veikla stiprina tarpusavio ryšius, tai teigiamai veikia ir vaikus.“ Tad ir kitų mokinių tėveliams, neseniai išleidusiems savo atžalas į pradines mokyklas, pradinių klasių mokytoja I. Kušlytė rekomenduoja kiek įmanoma daugiau įsitraukti į ugdymo procesą.