Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 25 d. penktadienis

Rugsėjo pradžia – streso kupinas metas į mokyklą vaikus leidžiantiems tėvams, turintiems pasirūpinti tiek atžalų mokykliniais reikmenimis, tiek sveikatos pažymomis, kitais dokumentais. Tačiau patiems mokiniams tai kainuoja dar daugiau nervų – pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus.

„Gintarinės vaistinės“ ekspertė Jolita Skinderskienė pasakoja, kad pirmosios dienos mokykloje vaikams labai sudėtingos – pirmokai privalo priprasti prie naujo ritmo, o tai gali tapti iššūkiu tiek fizinei, tiek psichologinei jų sveikatai.

„Mažiausius mokyklinukus paruošiant rugsėjui tinka paprasčiausias metodas – kuo didesnę vasaros dalį leisti lauke bei valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie sveikatą visais mokslo metais – kuo daugiau vaikas juda ir sportuoja, kuo sveikiau maitinasi, tuo daugiau vitaminų jis įsisavina, o tada jaučiasi tvirtesnis, sveikesnis ir laimingesnis“, – pasakoja vaistininkė.

Kita vertus, net jei mokyklą vaikas pradeda po vasaros puikiai pailsėjęs, prisiderinti prie naujo gyvenimo ritmo nebus lengva. Tačiau už bet kokį vaistą mažam vaikui yra svarbiau supratingumas ir aplinka, kurioje jis nebijotų reikšti savo jausmų.

„Kai vaikas atsiduria tarp šimtų kitų, su kuriais laksto, žaidžia ir valgo, natūralu, kad jis dažniau sirgs, jausis pavargęs, galbūt – net sunkiai pritampantis. Iš dalies tai sutvarkyti galima gerinant jo sveikatą – daug judant, geriant vitaminą C, žuvų taukus – tačiau šioks toks stresas bei sveikatos pablogėjimas sunkiai išvengiamas. Todėl labai svarbu, kad vaikas jaustų psichologinį palaikymą, tada ir su likusiomis problemomis susitvarkyti iškart taps paprasčiau“, – tikina J. Skinderskienė.

Kita daugiausiai streso patirianti mokinių grupė – abiturientai. Pastarieji prieš egzaminus susiduria su didžiuliu spaudimu ir neretai pasitaiko atvejų, jog pas gydytojus ar vaistininkus užsuka jau atsidūrę ant nervinio ar fizinio išsekimo ribos. Pirmieji to požymiai matyti dar rugsėjį – kai kurie egzaminų itin bijantys moksleiviai vos pradėdami metus jau sunkiai tvarkosi su stresu.

„Su nerviniu išsekimu visuomet geriausia kovoti natūraliais būdais, bet suprantama, kad egzaminai kartais kelia stresą dar likus metams iki jų. O toks ilgas sėdėjimas lyg ant adatų galiausiai palaužia ir visą organizmą – nusilpsta imunitetas, paūmėja pūslelinė ar panašios infekcinės ligos“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ ekspertė.

Pagrindinis J. Skinderskienės patarimas abiturientams – gerti kuo daugiau nervų sistemą stabilizuojančių arbatų. Vaistininkės teigimu, valerijono ar melisų arbatos jaunam organizmui turėtų pakakti, tad mokyklinio amžiaus žmogui ją vartoti būtų žymiai naudingiau nei gerti raminamuosius.

„Sunkiai paskutinius mokslo metus išgyvenantiems mokiniams siūlyčiau imunitetą stiprinančius maisto papildus, organiškas priemones nuo streso, tokias kaip kordicepsas, kuo daugiau vitamino B. Jei norite gerų rezultatų, galima nepiktnaudžiaujant išgerti eleuterokoko ekstrakto – medžiagos, gerinančios smegenų veiklą. Bet svarbiausia prisiminti, kad pailsėjęs žmogus visada protingesnis už pervargusį, todėl dirbti tiek, jog neliktų laiko draugams ir kokybiškam miegui, yra nenaudinga. O gelbėtis migdomųjų ar raminamųjų pagalba būtų blogiausias variantas – prie tokių preparatų priprasti jauname amžiuje yra itin pavojinga“, – perspėja J. Skinderskienė.  

Pasak „Gintarinės vaistinės“ ekspertės, su stresu ar nusilpusiu imunitetu kiekvienas organizmas tvarkosi skirtingai, tad moksleiviui ar jo tėvams pajutus, kad sekina nuolatinė įtampa, konkrečių patarimų kreiptis derėtų į gydytoją ar vaistininką.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »