ŠMM kolegijos posėdyje aptarti egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai

Publikuota: 2014 m. rugsėjo 17 d. trečiadienis

Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija svarstė 2014 metų brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, tendencijas ir perspektyvas.

Švietimo ir mokslo ministras Rimantas Vaitkus pristatė priėmimo į aukštąsias mokyklas tendencijas. Kasmet mažėja ir iki 2020 m. toliau mažės potencialių studentų skaičius – nuo 2009 m. abiturientų skaičius krito ketvirtadaliu. Universitetuose bendras studentų skaičius sumažėjo 26 proc., o kai kuriuose universitetuose studentų smuko daugiau nei trečdaliu: pavyzdžiui, Šiaulių universitete – 56 proc., Lietuvos edukologijos universitete – 38 proc., Klaipėdos universitete – 33 proc. „Todėl aukštosios mokyklos turi spręsti klausimą, kaip pritraukti studentus, tačiau ne studijų kokybės sąskaita“, – akcentavo švietimo ir mokslo viceministras.

Iš visų priimtų į I pakopą universitetuose valstybės finansavimą 2014 m. gavo 51 proc. stojančiųjų. Ryškus pasirengimo studijuoti skirtumas tarp priimtųjų į valstybės finansuojamas ir mokamas studijas. Daugiausia priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas universitetuose surinko 6-8 balus iš 10 galimų konkursinio balo maksimumo, kolegijose dominuoja surinkusieji iki 4 balų. Į valstybės nefinansuojamas vietas universitetuose 57 proc. įstojo surinkę iki 4 balų, kolegijose tokių – 90 proc.

Žemiausias konkursinis balas universitetuose buvo 0,45, o kolegijose – 0,35. „Tai reiškia, kad į kai kurias aukštąsias mokyklas įstoja visiškai studijoms nepasirengę jaunuoliai, mokyklas baigę žemais pažymiais ir nelaikę valstybinių brandos egzaminų“, – sakė švietimo ir mokslo viceministras. Pasak R. Vaitkaus, šiai problemai spręsti Mokslo ir studijų įstatymo pataisose numatytas minimalus konkursinis balas, šiuo metu tokį priėmimo slenkstį taiko tik keletas aukštųjų mokyklų.

Kaip pabrėžė švietimo ir mokslo viceministras, pasirinkimų studijuoti balansas studijų sričių atžvilgiu gerėja, populiariausių studijų programų dešimtuke jau atsirado ne tik socialinių mokslų, bet ir biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų programos.  Siekiant studijų kokybės bei tarptautinio žinomumo Lietuvos aukštosioms mokykloms būtina dalyvauti pasauliniuose reitinguose, o ypač U-Multirank projekte, bei didinti savo tarptautiškumą.

Nacionalinio egzaminų cento direktorė Saulė Vingelienė informavo, kad nors abiturientų skaičius, lyginant su 2013 m., buvo mažesnis 4 proc., pasirinktų ir laikytų egzaminų skaičius išaugo daugiau nei procentu. Didesnis mokinių skaičius rinkosi laikyti geografijos, fizikos, chemijos, biologijos, anglų kalbos, matematikos ir informacinių technologijų valstybinius brandos egzaminus. Tiek juos išlaikiusių, tiek pasiekusių aukštesnįjį pasiekimų lygį procentas padidėjo.

Aukštesnįjį pasiekimų lygį šiemet pasiekė dvigubai daugiau anglų kalbos valstybinį egzaminą laikiusių mokinių, arba kas antras laikiusysis. Iš gamtos mokslų išsiskiria chemija – vienas iš keturių šį brandos egzaminą laikiusių abiturientų pasiekė aukštesnįjį pasiekimų lygį.

Pasak S. Vingelienės, viena iš spręstinų problemų – mokykloje gaunami pažymiai ir egzamino rezultatai ne visuomet sutampa, gerai mokykloje vertinti mokiniai kartais gauna prastus egzamino vertinimus. „Čia ir mokyklų darbo klausimas. Savo ruožtu mes tobulinsime matematikos ir užsienio kalbos egzamino struktūrą, tiksliname egzaminų programas, kartu pateikdami egzaminų reikalavimus iliustruojančias užduotis, kad visi vienodai juos suprastų. NEC tinklalapyje jau dabar paskelbti minimalius reikalavimus iliustruojančių užduočių pavyzdžiai“, – sakė S. Vingelienė.

Šiuo metu, pasitelkiant išorinius ekspertus, yra atliekama lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir istorijos valstybinių brandos egzaminų analizė.

Siekiant užtikrinti užduočių slaptumą, autorinėse sutartyse su egzaminų užduočių rengėjais, recenzentais numatytos didesnės baudos už užduočių ar jų dalių nutekinimą. Taip pat tikslinamas Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas aiškiau apibrėžiant pasinaudojusių neteisėtai gauta informacija abiturientų atsakomybę.

Kolegijos posėdyje dalyvavo Prezidentūros, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Vyriausybės, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, LAMA BPO, Nacionalinio egzaminų centro, Lietuvos mokslų tarybos, Lietuvos studentų sąjungos atstovai.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

VGTU studentai kels Vilnių į virtualią realybę

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau trečią kartą vieši Žilvinas Lilas – Kelno (Vokietija) medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, ketverius metus dirbęs kompanijoje „Disney“, nuo 2004 m. dėstantis akademinei bendruomenei, verslo ir vyriausybinėms institucijoms daugiau nei dešimtyje šalių. skaityti »

7 patarimai abiturientams, kaip pasirinkti tinkamas studijas

Jau greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus, bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir kartu ir būsimą karjeros kelią. skaityti »

„LOGO“ olimpiada atskleidė tendenciją: vis daugiau merginų renkasi IT mokslus

Programavimą renkasi vis daugiau merginų. Tokią tendenciją išryškino šių metų „LOGO“ konkursas ir olimpiada, kurioje dalyvavo 106 antrų-aštuntų klasių mergaitės. skaityti »

Garsiniai skaitymai supažindins su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? skaityti »

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. skaityti »

VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). skaityti »

Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. skaityti »

Tautinių mažumų departamentas skelbia baigiamųjų mokslo darbų konkursą

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą. skaityti »