Savanoriška veikla daro įtaką paauglių raidai

Publikuota: 2014 m. rugsėjo 22 d. pirmadienis

Bręstantiems paaugliams didelę įtaką daro ne tik šeimos ar visos šalies ekonominė ir socialinė padėtis, bet ir bendruomeninė veikla. Kokią reikšmę pozityviai Lietuvos moksleivių raidai daro savanoriška veikla, bandys nustatyti Mykolo Romerio universiteto mokslininkų komanda.

„Mes tiriame remdamiesi prielaida, kad reikia tyrinėti ne problemas, o stipriąsias puses, nes problemų galime neturėti ir tiesiog gulėdami ant sofos, tačiau dar nereiškia, kad tai pilnavertis funkcionavimas. Tyrime stengiamasi išsiaiškinti, kaip stiprinti turimas moksleivių stipriąsias kompetencijas ir per tai stiprinti pozityvią moksleivių raidą, padidinti jų įsitraukimą į bendruomenės gerovės kūrimą“, – pastebi mokslininkė.

Tyrimui vykdyti pasirinktos Utenos rajono gimnazijos. Demografiniai ir socialiniai duomenys rodo, kad tai tipiškas Lietuvos miestas, įvairiais pjūviais dažniausiai atitinkantis šalies vidurkį. Taigi tyrimo rezultatai bus reprezentatyvūs ir mokslininkai turės galimybę daryti platesnes išvadas, reprezentuojančias visos šalies pozityvios jaunimo raidos tendencijas. Jau dabar tyrimo vykdytojai pastebi, kad Utenos gimnazijų moksleiviai labai panašūs į amerikiečius.

„Tyrime rėmėmės Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų sukurtu modeliu ir gavę rezultatus bei palyginę juos su amerikiečių rezultatais labai nustebome, nes lietuviai vaikai labai panašūs į amerikiečius. Nors socialinės sąlygos labai skirtingos, be to,  lietuviai yra individualistai, o amerikiečiai bendruomeniški, linkę prisidėti prie bendros gerovės kūrimo – Lietuviai vaikai atkartoja tą patį raidos modelį, kuris galioja amerikiečiams ir prie visuomenės gerovės prisideda panašiai“, – įžvelgia R. Žukauskienė.

Mokslininkų teigimu, vykdydami savanorišką veiklą moksleiviai išmoksta bendrauti su kitais, įgauna pasitikėjimo savimi, užmezga pažinčių. Jau sukurta intervencinė programa, kuri turėtų paskatinti moksleivius prisidėti prie savanoriškos veiklos. Pirmiausia, ji bus testuojama vienoje iš Vilniaus gimnazijų. Studentai – savanoriai mokys moksleivius, o moksleiviai atliks praktikas įvairiose visuomeninėse organizacijose. Manoma, kad taip bus paspartinama jų pozityvi raida.

Kai kurių užsienyje vykdytų panašių programų vertinimas parodė, kad moksleivis, išdrįsęs vykdyti savanorišką veiklą, bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, įgauna pasitikėjimo savimi, atsakomybės jausmą, o tai vėliau padeda mokytis, dirbti ir siekti aukštesnių rezultatų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »