Atnaujinta slėnių koncepcija kelia naujus uždavinius, kaip skatinti Lietuvoje inovatyvų aukštųjų technologijų verslą ir sudaryti sąlygas konkurencingai ekonomikai. Šiam teisės aktui buvo pritarta Vyriausybės posėdyje.

Iki šiol galiojusioje Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) koncepcijoje buvo nubrėžtos kryptys sukurti slėniuose infrastruktūrą, sutelkti žmogiškus ir institucinius resursus į stambius mokslinių tyrimų centrus. Tam buvo pasitelktos milijoninės ES struktūrinės paramos lėšos – naujuose šiuolaikiškuose tyrimų korpusuose kuriasi skirtingose vietose buvę mokslinių tyrimų padaliniai, perkama nauja mokslinių tyrimų įranga, vykdomi moksliniai tyrimai, rengiami specialistai.

„Kuriant slėnius jau nemažai nuveikta atnaujinant mokslinių tyrimų įrangą, steigiant stambius mokslinių tyrimų centrus, ruošiant bazę aukščiausios kokybės moksliniams tyrimams ir inovacijų kūrimui. Dabar svarbu žengti tolyn – „įdarbinti“ turimą įrangą, sukoncentruoti aukščiausio lygio specialistų, mokslinių tyrimų, naujų technologijų kūrimo pajėgas tose prioritetinėse kryptyse, kuriose Lietuva savo inovacijomis būtų konkurencinga ne vien Europoje, bet ir pasaulyje“, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Atnaujintoje slėnių koncepcijoje numatyta tęsti pradėtus darbus, tačiau didesnis dėmesys jau kreipiamas į prioritetines mokslinių tyrimų ir inovacijų kryptis, kurias, atlikę potencialo analizę, išskirs ekspertai ir tvirtins Vyriausybė. Vyriausybei patvirtinus prioritetines kryptis, bus rengiama ir, suderinus su suinteresuotomis ministerijomis, švietimo ir mokslo bei ūkio ministrų tvirtinama prioritetinių mokslinių tyrimų ir inovacijų krypčių programa.

Prioritetinės kryptys bus plėtojamos slėniuose įgyvendinant stambius jungtinius mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektus, kuriuos realizuos kelių įmonių bei mokslo ir studijų institucijų, asocijuotų struktūrų ir kitų viešojo ir privataus sektoriaus subjektų susivienijimai. Iš anksto numatytas projekto valdymo bei koordinavimo mechanizmas padės pasiekti užsibrėžtų rezultatų plėtojant atitinkamą prioritetinį sektorių. Jungtinių projektų įgyvendinimą prižiūrės Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, patvirtinus prioritetines kryptis ji skelbs kvietimą teikti jungtinių projektų paraiškas.

Jungtinius mokslo ir verslo projektus pagal veiklos sritis finansuos skirtingos ministerijos, jie bus stebimi ir vertinami visą įgyvendinimo laikotarpį. Tikimasi, kad jungtiniai projektai taps pagrindiniu šalies mokslinių tyrimų ir inovacijų vystymo varikliu.

Slėniuose vystant jungtinius projektus bei kitas veiklas didžiausias dėmesys bus skiriamas iniciatyvoms, tiesiančioms tiltus tarp mokslo ir verslo: numatoma ugdyti specialistus, teiksiančius pagalbą technologijų perdavimo klausimais, plėtoti technologijų perdavimo centrus, įgyvendinti kitas priemones, padėsiančias mokslininkams bei jauniems tyrėjams taikyti mokslo žinias kuriant naujas technologijas, produktus ir paslaugas.

Slėnių koncepcijos įgyvendinimą koordinuos Ministro Pirmininko tvirtinama Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strategijos taryba, sudaryta iš suinteresuotų valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų, verslo asocijuotų struktūrų atstovų ir nepriklausomų ekspertų. Taryba atliks ekspertinį patariamąjį vaidmenį.

Naujoji slėnių plėtros koncepcija parengta pagal Slėnių stebėsenos grupės ekspertų siūlomą mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos plėtros ir valdymo modelį, ekspertai intensyviai dalyvavo koncepcijos rengimo procese.

Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) koncepcija atnaujinta peržiūrint 2008 m. patvirtintos koncepcijos tikslus ir uždavinius, numatant uždavinius ateičiai, siekiant paspartinti vaisingą mokslo ir verslo bendradarbiavimą, sudaryti sąlygas rengti aukščiausio lygio specialistus, kurti naujas žinias ir tarptautinėje erdvėje konkurencingus produktus, generuosiančius aukštą pridėtinę vertę, rastis naujam aukštų technologijų verslui. Patobulinta slėnių koncepcija padės pagrindą efektyviam būsimojo 2014–2020 m. periodo ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, naudojimui.

Lietuvoje kuriami penki integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai – „Santara“ ir „Saulėtekis“ Vilniuje, „Santaka“ ir „Nemunas“ Kaune bei „Jūrinis“ Klaipėdoje. Iš Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų ES struktūrinių fondų 14 slėnių investicinių projektų skirta apie 1 mlrd. Lt., tiek pat buvo numatyta skirti per Ūkio ministerijos administruojamas priemones.