Stenfordo universiteto mokslininkai, remdamiesi kompiuterinio modeliavimo rezultatais, sukūrė keletą didelės raiškos trimačių vizualizacijų apie tai, kaip visata galėjo atrodyti labai ankstyvoje jaunystėje. Filmai demonstruojami kai kuriuose Kalifornijos ir Niujorko universitetuose.

Animacijose vaizduojami dujų ir dulkių debesys, išsilakstantys po pirmųjų žvaigždžių sprogimų, žvaigždžių, galaktikų ir jų spiečių formavimasis – vaizdo filmai rodomi Stenfordo SLAC laboratorijos ir Kalifornijos mokslų akademijos (San Franciskas, JAV) lankytojai.

Kiekvieno iš filmukų trukmė – 3 min. Tai – ne animatorių fantazijos vaisius, o nepaprastai sudėtingo teoretinio modeliavimo, remiantis moderniomis kosmologijos teorijomis, išdava, kurią pateikė itin galingi superkompiuteriai.

Naujuose filmukuose atskleidžiami įvairaus masto ir trukmės procesai – pradedant pirmosiomis supernovos sprogimo milisekundėmis, baigiant 14 mlrd. metų trunkančios stambiųjų visatos struktūrų evoliucija. Mokslininkai vizualizavo ir pirmosios kartos žvaigždžių – stambių ir šviesių – gimimą. Šių žvaigždžių žūtys praturtino visatą cheminių elementų įvairove. Kompiuteriniais modeliavimais mėginta iliustruoti ir pirmųjų galaktikų formavimosi ypatumus – manoma, jog jos pradėjo formuotis praėjus maždaug 100 mln. metų po Didžiojo sprogimo.

„Stengėmės pademonstruoti praeitį – tai, kaip visata tapo tokia, kokią ją matome šiandien“, - aiškina Vienas iš projekto autorių, profesorius Tomas Abelis (Tom Abel).

Prieš atlikdami duomenų vizualizaciją, projekto autoriai apskaičiavo medžiagos sudėtį, pasiskirstymą bei temperatūrą, ir tik po to šie duomenys, pritaikius specialias programas, buvo vizualizuoti 3D formatu.

„Šiandien kompiuteriai yra tokie galingi, jog kurti tokias animacijas – vienas malonumas, - neslepia T. Abelis. – O juk dar visai neseniai vienai tokiai vizualizacijai sugaišdavome ištisas savaites. Dabar pakanka vieno vakaro.“