Stereotipai lūžta: programavimas – moterims vis patrauklesnė sritis

Publikuota: 2017 m. birželio 28 d. trečiadienis

Tik ~30 proc. visų IT srityje dirbančių specialistų pasaulyje yra moterys. Iš visų programuotojų moterys tesudaro ~15 proc. Tuo tarpu Lietuvoje aukštojo mokslo diplomą IT srityje pernai įgijo tik 11 proc. moterų, skaičiuojant visus universitetų absolventus. Pasak bendrovėje „Inventi“ dirbančios programuotojos, vienos iš organizacijos „Vilnius Girls Code“ įkūrėjų Laimos Miškinytės, tokia statistika nedžiugina. Vis dėlto specialistė pastebi, kad tendencijos keičiasi –  programavimas moterims ima atrodyti kaip vis patrauklesnė sritis.

Ilgametę patirtį IT srityje turinti L. Miškinytė, kuri moderniųjų technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH! skaitys pranešimą apie programavimą, sako, kad nors gyvename progresyvioje, inovatyvioje visuomenėje, požiūris, neva moterims IT sektoriuje – ne vieta, vis dar pastebimas. 

„Didžiajai daliai IT srities žmonių svarbu, kaip atlieki savo darbą, o ne kokia tavo lytis. Daug kas mato naudą tiek atliekamo darbo kokybei, tiek bendrai atmosferai, kai komandos susideda iš įvairias patirtis turinčių žmonių. O ir tyrimai tokią naudą patvirtina. Deja, vis dar galima sutikti nuomonių, kad moterys IT nesupranta ir nesidomi. Manau, to priežastis – visuomenėje paplitę stereotipai apie moteris ir IT srities darbus. Norėčiau tikėti, kad kadangi vis dažniau bandoma su tais stereotipais kovoti, požiūris tik gerės, o moterų IT srityje daugės“, – sako L. Miškinytė.

Ir įdomu, ir įkandama

Tačiau kad moterims IT sritis ir suprantama, ir įdomi, rodo ne tik skaičiai, bet ir klestinčios iniciatyvos. Pavyzdžiui, pačios L. Miškinytės įkurta organizacija „Vilnius Girls Code“, vienijanti IT sritimi ir programavimu besidominčias vilnietes.

„Organizacijoje rengiame dirbtuves ir susitikimus, kurių metu pristatomos temos, aktualios IT besidomintiems žmonėms. Skatiname visas moteris pasidalinti žiniomis, ir savo pavyzdžiu įkvėpti rinktis IT sritį. Be to, tai ir vieta susipažinti su kitomis moterimis, kurios domisi IT sektoriumi, nes kol kas mūsų nėra labai daug, – paaiškina L. Miškinytė. – Įkūrėme organizaciją su drauge Jurga Girdzijauskaite, kuri taip pat yra programuotoja. Tiesiog vieną dieną pasišnekėjome ir supratome, kad Vilniuje tokios organizacijos trūksta, tad kodėl gi neįkūrus.“

Programavimas – kūrybiškas procesas

Pati aktyviai dirbdama IT sektoriuje L. Miškinytė sako, kad mokytis programuoti – verta ir naudinga. Todėl stengiasi moteris motyvuoti. „Tai labai įdomus darbas, suteikiantis daug galimybių. Bet net ir neketinant savo karjeros sieti su programavimu, verta įgyti bent pradines žinias, kad geriau suprastume, kaip veikia visos šiuolaikinės technologijos. Beje, vis daugiau darbų yra automatizuojami, tad net tiesiogiai nedirbant IT srityje, didelė tikimybė, kad ateityje programavimo žinios pravers“, – sako specialistė.

Įgūdžiai pasitarnaus kitose srityse

L. Miškinytės teigimu, išmokti programuoti, jei tik nuoširdžiai stengiamasi, galima per visai trumpą laiką. Žinoma, tai priklauso nuo turimų pradinių žinių ir laiko planavimo.

„Manau, kad turint, su kuo pasikonsultuoti, ir kasdien skiriant po valandą, o savaitgaliais bent po kelias, per pusmetį jau galima išmokti tiek, kad pavyktų susirasti jaunesniojo programuotojo darbą, – sako specialistė. – Mokytis be savarankiško darbo, deja, nepavyks. Galima studijuoti universitete, kolegijoje ar profesinėje mokykloje, lankyti kursus (gyvai ar internetu), bet visais atvejais reikės papildomai domėtis ir atlikti praktines užduotis. Tiesą sakant, norint būti geru programuotoju, savarankiškai mokytis reikės visą gyvenimą, nes technologijos keičiasi labai greitai.“

L. Miškinytės teigimu, programavimo įgūdžiai pasitarnauja ir siekiant karjeros kitose IT srities specialybėse: „Testuotojai, analitikai, projektų vadovai, turintys programavimo įgūdžių, geriau supranta visą projektą, ne tik savo dalį. Kai kuriuose darbuose mokant programuoti galima automatizuoti dalį atliekamų užduočių, tokiu atveju daugiau laiko liktų svarbesnėms, įdomesnėms užduotims. Be to, programavimas lavina mąstymą, tad tai gali būti tiesiog įdomus ir naudingas hobis.“

Patarimais, kaip savarankiškai išmokti programuoti, L. Miškinytė pasidalins rugsėjo 19-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame nemokamame modernių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VGTU studentai kels Vilnių į virtualią realybę

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau trečią kartą vieši Žilvinas Lilas – Kelno (Vokietija) medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, ketverius metus dirbęs kompanijoje „Disney“, nuo 2004 m. dėstantis akademinei bendruomenei, verslo ir vyriausybinėms institucijoms daugiau nei dešimtyje šalių. skaityti »

7 patarimai abiturientams, kaip pasirinkti tinkamas studijas

Jau greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus, bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir kartu ir būsimą karjeros kelią. skaityti »

„LOGO“ olimpiada atskleidė tendenciją: vis daugiau merginų renkasi IT mokslus

Programavimą renkasi vis daugiau merginų. Tokią tendenciją išryškino šių metų „LOGO“ konkursas ir olimpiada, kurioje dalyvavo 106 antrų-aštuntų klasių mergaitės. skaityti »

Garsiniai skaitymai supažindins su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? skaityti »

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. skaityti »

VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). skaityti »

Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. skaityti »

Tautinių mažumų departamentas skelbia baigiamųjų mokslo darbų konkursą

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą. skaityti »