Studijų baigimą liudijantys dokumentai negali būti apmokestinami

Publikuota: 2012 m. liepos 20 d. penktadienis

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) birželio 26-ąją dieną kreipėsi Švietimo ir mokslo ministreiją (ŠMM) bei aukštųjų mokyklų vadovus, prašydama paaiškinti, kodėl Lietuvos aukštosiose mokyklose yra taikomi papildomi mokesčiai studijų baigimą liudijančiam dokumentui ir jo priedėliui.

LSAS informuoja, kad Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į gautą kreipimąsi, informavo, jog papildomos įmokos, susijusios su diplomų išdavimu, negali būti taikomos. Visa tai numato Mokslo ir studijų įstatymo 76 str., kuriame apibrėžta, kad dokumentams gauti ir išduoti patiriamos sąnaudos yra tiesiogiai susijusios su studijų programos įgyvendinimu ir yra įtrauktos į norminę studijų kainą.

Savo rašte Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad mokestis gali būti taikomas tik tuomet, kai dalis studentų aukštojoje mokykloje norėtų gauti diplomus, reikalaujančius papildomų sąnaudų (i6spausdintus ant išskirtinio popieriaus ar pan.) ir būtų pasirengę už jas sumokėti. Tačiau šiuo atveju aukštoji mokykla taip pat turi užtikrinti, kad likusi dalis studentų, nereikalaujančių diplomų, kuriems reikėtų skirti papildomų sąnaudų, už diplomo ir jo priedėlio gamybą ir išdavimą papildomai nemokėtų.

LSAS pabrėžia, kad diplomai ir jo priedėliai neturėtų būti papildomai apmokestinami, kadangi tokie papildomi mokesčiai riboja ne tik studijų prieinamumą, bet ir pažeidžia LR Mokslo ir studijų įstatymą bei prieštarauja Lisabonos pripažinimo konvencijos ir Berlyno komunikato nuostatoms.

Susipažinti su ŠMM raštu galite interneto svetainėje www.lsas.lt, skiltyje „Dokumentai“.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »