Sukonstruotas molekulinis jungiklis

Publikuota: 2011 m. birželio 14 d. antradienis

CEMES laboratorijos Tulūzoje (Prancūzija) tyrėjams pavyko atrasti molekulę, kurios krūvinę būseną ir pavidalą galima lengvai keisti – tai didelis žingsnis nanotechnologijų mažinimo lenktynėse. Mokslininkai taip pat aptiko ryšį tarp molekulės krūvio ir jos geometrinio pavidalo, todėl šį nanodarinį galima panaudoti kaip informacijos vienetą bitą arba nanometrinio mastelio elektromechaninę sistemą. Naujieji atradimai gali padėti sukurti ultratalpias skaitmenines atmintines arba nanovariklius.

Tai, ką sukūrė CEMES laboratorijos Tulūzoje tyrėjai, yra vadinama molekuliniu jungikliu: molekulė, kuri veikiant išoriniams dirgikliams gali pakaitomis būti būsenoje A arba būsenoje B. Šio specifinio eksperimento metu dvi būsenos atitinka skirtingas molekulines geometrijas: struktūra išlieka tokia pati, kinta tiktai pavidalas. Tam, kad pokytis būtų sukeltas, molekulei reikia prisijungti elektroną, kuris ir sudaro išorinį dirgiklį. Pridėjus elektroną susidaro papildoma stūmos jėga, priverčianti tam tikrus atomus pasislinkti, todėl molekulės forma iš plokščio kvadrato tampa labiau panaši į tūrinę piramidę.

Šis molekulinis jungiklis atveria plačias galimybes, pavyzdžiui, kalbant apie elementariųjų atmintinių blokų sintezę, atliekamą molekuliniu masteliu. Molekulės savybė išlaikyti krūvį ir jo netekti esant išoriniam dirgikliui gali būti panaudota koduojant dvejetainę informaciją. Be molekulinės elektronikos taikymo sričių šis jungiklis dėl savo geometrijos transformacijų tiktų nanomašinų gamybai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Žemės ūkio universitetas norėtų pasivadinti A. Stulginskio universitetu

Lietuvos žemės ūkio universitetas norėtų pakeisti pavadinimą ir pasivadinti „Aleksandro Stulginskio universitetu“. skaityti »

Elektroninė vasara – kodėl gi ne?!

„Jeigu leidžiame laisvalaikį prie kompiuterio, tai tik prasmingai!“ – su tokiu šūkiu „Penkių kontinentų“ Mokymo centras pasitinka vasarą ir kviečia 11–14 metų paauglius į dienos stovyklą „Prasmingas laikas su IT“. skaityti »

Saugesni skrydžiai su nanotechnologijomis

Renselyro Politechniikos instituto (JAV) docentas Nikhilas Koratkaras teigia, kad su laiku anglies nanovamzdeliai bus plačiai naudojami kaip medžiagų įskilimo nustatymo bei prevencijos įrankis ir lėktuvai taps žymiai saugesnė transporto priemonė. skaityti »

Saulės energija varomas lėktuvas „Solar Impulse“ išskrido į Paryžių

Antradienį ryte skrydžių entuziastai galėjo stebėti sėkmingai iš Briuselio pakilusį ir į Paryžiaus aviacijos šou išskridusį saulės energija varomą lėktuvą „Saulės impulsas“ („Solar Impulse“). skaityti »

Robotai, gaminantys pusryčius

Miuncheno Technikos universiteto (Vokietija) specialistai robotų porelę išmokė apsipirkti ir paruošti tradicinius bavariškus pusryčius. skaityti »

Sukonstruotas molekulinis jungiklis

CEMES laboratorijos Tulūzoje (Prancūzija) tyrėjams pavyko atrasti molekulę, kurios krūvinę būseną ir pavidalą galima lengvai keisti – tai didelis žingsnis nanotechnologijų mažinimo lenktynėse. skaityti »

Argentina: klonuota karvė duos pieno, kuris bus panašus į „žmogaus pieną“

Argentinos mokslininkai ketvirtadienį pristatė klonuotą telyčią su pakeista DNR, kurios pienas bus beveik identiškas „žmogaus pienui“. skaityti »

Inovacijų iššūkiai ir galimybės pristatyti Panevėžio mokslo ir technologijų parke

UAB „SimpleLook“ vaikinai, šiai vasarai įsikūrę Panevėžio mokslo ir technologijų parke, dar mokydamiesi mokyklos suole sugeba vystyti inovatyvų verslą – reklamų kūrimą socialiniuose tinklalapiuose. skaityti »

Doktorantūrai vykdyti - mokslo kompetencijos kartelė

Norintys priimti studentus į doktorantūrą universitetai ir institutai turės būti perėję kokybės patikrą ir atitikti aukštus mokslo standartus. skaityti »

Fizikai beveik iš nieko sukūrė šviesą

Grupei fizikų, dirbančių Gotenburgo Čalmerso technologijos universitete (Švedija), pavyko įrodyti tai, kas iki šiol tebuvo grynų gryniausia teorija: matomus fotonus galima sukurti iš virtualiųjų dalelių, egzistuojančių kvantiniame vakuume. skaityti »