„Šiuo metu, kai turime galimybes bei finansinius įrankius sutelkti dėmesį į mokslo kokybės stiprinimą, galime tapti išskirtiniais, paveikdami mokslinių tyrimų erdvę. Praktika rodo, kad investicijos į aukšto lygio mokslinius tyrimus pritraukia verslininkų užsakymus ir kuria verslui pridėtinę vertę“, – akcentuoja S. Kauzonienė.

Lietuvos sumani specializacija baigiama rengti. Kartu su suinteresuotų šalių atstovais nustatytos prioritetinės mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų prioritetinės kryptys, atlikus papildomą analizę ir surengus ekspertines diskusijas išskirti konkretūs prioritetai ir parengti prioritetų įgyvendinimo kelrodžiai.

„Sumanios specializacijos strategija siekia sutelkti politinę paramą ir investicijas į svarbiausius šalies prioritetus, iššūkius ir žiniomis grįstus plėtros poreikius bei išnaudoti šalies konkurencinius pranašumus ir išskirtinį potencialą“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė.

Lietuva yra išskyrusi šešias mokslo ir inovacijų plėtros prioritetines kryptis: tai energetika ir tvari aplinka, įtrauki ir kūrybinga visuomenė, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, transportas, logistika, informacijos ir ryšių technologijos.

Sumani specializacija – mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų vystymo prioritetų nustatymas, pritaikytas kiekvienam regionui, atsižvelgiant į jo turimus ar galimus turėti konkurencinius pranašumus. Sumanios specializacijos strategijas, ruošdamosi naujam Europos Sąjungos finansinio programavimo etapui 2014-2020 m. ruošia visos Europos Sąjungos šalys. Svarbiausi šios strategijos rezultatai bus įgyvendinti jungtiniai mokslo ir verslo projektai, skirti prioritetinių krypčių ir konkrečių prioritetų plėtrai.