Kuriant vaistus, skirtus gydyti žmogaus ligas, šie dažnai išbandomi su pelėmis. Todėl tokiuose tyrimuose labai svarbu matyti realų gyvos pelės vidaus organų vaizdą.

Dabar Stanfordo mokslininkai sukūrė patobulintą vaizdavimo metodą, naudodami fluorescencinius anglies nanovamzdelius, kurie leidžia stebėti kelių centimetrų gylyje ir matyti aiškesnį vaizdą, palyginti su įprastiniais dažais. Tokiam sutvėrimui, kaip pelė, keletas centimetrų reiškia labai daug.

„Mes jau naudojome panašius anglies nanovamzdelius vaistams pernešti į vėžines laboratorinės pelės ląsteles. Labai svarbu žinoti, į kurią vietą pateko vaistai, – sakė chemijos profesorius Hongdži Dėjus (Hongjie Dai). – Naudodami fluorescencinius nanovamzdelius, mes galime pristatyti vaistus  į pageidaujamą vietą bei stebėti jų judėjimą organizme. Taip galima tiksliai nustatyti, ar vaistai pasiekė numatytą vietą.“

Mokslininkai įšvirkščia vienasluoksnius anglies nanovamzdelius į pelę ir stebi, kaip vamzdeliai patenka į vidaus organus kartu su krauju. Nanovamzdeliai pelės organizme ryškiai šviečia juos apšvietus lazerio šviesa, o kamera, nustatyta registruoti nanovamzdelių spinduliuojamai infraraudonųjų bangų šviesai, užrašo gaunamą vaizdą. Pritvirtinę prie nanovamzdelių vaistus, mokslininkai gali stebėti, kaip vaistai juda pelės kūne.

Nanovamzdelių naudojimas yra naudingas dar ir todėl, kad esant ilgesniems  infraraudonojo spinduliavimo bangos ilgiams būna mažesnė šviesos sklaida audiniuose.