Šviečiantys nanovamzdeliai panaudoti pelės vidaus organams stebėti

Publikuota: 2011 m. birželio 1 d. trečiadienis

Kuriant vaistus, skirtus gydyti žmogaus ligas, šie dažnai išbandomi su pelėmis. Todėl tokiuose tyrimuose labai svarbu matyti realų gyvos pelės vidaus organų vaizdą.

Dabar Stanfordo mokslininkai sukūrė patobulintą vaizdavimo metodą, naudodami fluorescencinius anglies nanovamzdelius, kurie leidžia stebėti kelių centimetrų gylyje ir matyti aiškesnį vaizdą, palyginti su įprastiniais dažais. Tokiam sutvėrimui, kaip pelė, keletas centimetrų reiškia labai daug.

„Mes jau naudojome panašius anglies nanovamzdelius vaistams pernešti į vėžines laboratorinės pelės ląsteles. Labai svarbu žinoti, į kurią vietą pateko vaistai, – sakė chemijos profesorius Hongdži Dėjus (Hongjie Dai). – Naudodami fluorescencinius nanovamzdelius, mes galime pristatyti vaistus  į pageidaujamą vietą bei stebėti jų judėjimą organizme. Taip galima tiksliai nustatyti, ar vaistai pasiekė numatytą vietą.“

Mokslininkai įšvirkščia vienasluoksnius anglies nanovamzdelius į pelę ir stebi, kaip vamzdeliai patenka į vidaus organus kartu su krauju. Nanovamzdeliai pelės organizme ryškiai šviečia juos apšvietus lazerio šviesa, o kamera, nustatyta registruoti nanovamzdelių spinduliuojamai infraraudonųjų bangų šviesai, užrašo gaunamą vaizdą. Pritvirtinę prie nanovamzdelių vaistus, mokslininkai gali stebėti, kaip vaistai juda pelės kūne.

Nanovamzdelių naudojimas yra naudingas dar ir todėl, kad esant ilgesniems  infraraudonojo spinduliavimo bangos ilgiams būna mažesnė šviesos sklaida audiniuose.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »