Švietimo ekspertai: sparti mobiliųjų technologijų plėtra reikalauja neatidėliotinų pokyčių mokyklose

Publikuota: 2012 m. liepos 19 d. ketvirtadienis

Mokymasis atmintinai, tekstų perrašinėjimas ranka ir kiti pasenę mokymosi metodai vis dar taikomi mokyklose. Tačiau, pasak ekspertų, siekiant geresnio pasirengimo būsimai profesinei veiklai pasenusius metodus ir priemones būtina keisti šiuolaikiškesnėmis. Prieš keletą metų Lietuvos mokyklose buvo pradėti taikyti pirmieji mobilieji įrenginiai: „iPod Touch“ delninukai ir „Apple“ planšetės „iPad“. Planšetes mokiniai sėkmingai pradėjo taikyti lietuvių ir užsienio kalbų, matematikos, dailės, muzikos ir gamtos mokslų pamokose.

„Akivaizdu, kad dabar mokyklose taikomi metodai ir priemonės jau tampa atgyvenę ir nebeatitinka poreikių. Visas galimybes išnaudoti trukdo nesuprantami draudimai ir nenoras, o gal net baimė ką nors keisti. Tad užuot draudę mokiniams naudotis mobiliaisiais įrenginiais mokykloje, mokykime juos tikslingai taikyti, supažindinkime su įvairiomis galimybėmis ir kartu kurkime naujas mokymosi tradicijas.

Visuomenėje dar gajus įsitikinimas, kad norint pasiekti gerų rezultatų, reikia daug mokytis atmintinai. Tačiau juk jau seniai akivaizdu, kad daug svarbiau mokėti kūrybiškai ir tikslingai pasinaudoti turimais informacijos šaltiniais“, - akcentuoja Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Staselė Riškienė, kuri yra viena didžiausių mobiliojo mokymosi idėjos šalininkių.

Pasak švietimo ir ugdymo specialistų, sistemoje trūksta bendradarbiavimo: „Kad įvyktų greitesni pokyčiai, trūksta bendradarbiavimo ir susikalbėjimo tarp švietimo bendruomenės, visuomenės ir verslo. Mokytojams labai sunku argumentuotai pagrįsti naujovių naudą ir teikiamas galimybes. Be visuomenės palaikymo ir supratimo sunku daryti ką nors inovatyvaus. Labai norėtume, kad ateities karta būtų kūrybinga žinių visuomenė. Visuomenė, kuri sugebėtų ne vien naudotis pažangiomis technologijas, bet ir padėtų jas kurti“, – teigia Ugdymo plėtotės centro  (UPC) direktorius Giedrius Vaidelis.

Šiuo metu daugelyje Vakarų Europos mokyklų testuojamos ir sėkmingai diegiamos mobiliosios mokymosi priemonės, kur dėl paprastumo, suderinamumo ir didžiausio edukacijai skirtų programėlių pasirinkimo itin populiarūs „Apple“ produktai. Iš viso  „Apple” programų parduotuvėje galime rasti per 200 000 programų, skirtų „iPad“. Planšetės vaikams suteikia galimybę mokytis namie, mokykloje ar bet kurioje pasaulio vietoje. Mobilieji įrenginiai taip pat leidžia taikyti įvairesnes medžiagos pateikimo formas – knygas galima ne tik skaityti, bet ir klausyti audio formatu ar žiūrėti papildomų vaizdo įrašų.

 

S. Riškienės teigimu, mobiliųjų įrenginių galimybės mokymosi procese – beribės: „Prieš trejus metus pastebėjau, kad mokiniai vis dažniau naudojasi mobiliaisiais telefonais mokymosi tikslais. Pirmiausia jie ėmė fotografuoti užduotis ar mokymosi medžiagą nuo lentos. Vėliau pradėjo siųstis mp3 garso įrašus, kurie būdavo skirti namų darbams, ir prieš pamoką jų klausytis bei kartotis, greitai susirasti nežinomą žodį internetiniame żodyne ar kitos reikalingos informacijos. Tuomet ir supratau, kad artėja didžiuliai pokyčiai ir kad naujas galimybes mes, mokytojai, privalome išnaudoti.“

 

Pasak ekspertų, keičiantis mokymosi priemonėms, turėtų keistis ir pamokų turinys. Pernai beveik 80 pagrindinių literatūros kūrinių buvo pritaikyti skaityti „iPad“ įrenginiuose. Manoma, kad įvairūs mobilieji įrenginiai galėtų pagerinti mokinių mokymosi rezultatus ir pagilinti žinias.

 

„Technologiniai pokyčiai verčia keisti ir ugdymo turinį bei principus. Gebėjimas naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis turi būti toks pat svarbus, kaip ir gebėjimas skaityti, rašyti ar skaičiuoti. Tad tam turi būti skiriamas didžiulis dėmesys. Keičiasi mokytojo vaidmuo pamokoje – jis tampa mokinio pagalbininku, padedančiu ieškoti informacijos, mokytis savarankiškai ir siekti užsibrėžtų tikslų. Pokyčiai būtini, tad džiugu, kad jau dabar pastebime labai gerų iniciatyvų bei tendencijų“, – sako S. Riškienė.

 

 

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VGTU studentai kels Vilnių į virtualią realybę

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau trečią kartą vieši Žilvinas Lilas – Kelno (Vokietija) medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, ketverius metus dirbęs kompanijoje „Disney“, nuo 2004 m. dėstantis akademinei bendruomenei, verslo ir vyriausybinėms institucijoms daugiau nei dešimtyje šalių. skaityti »

7 patarimai abiturientams, kaip pasirinkti tinkamas studijas

Jau greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus, bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir kartu ir būsimą karjeros kelią. skaityti »

„LOGO“ olimpiada atskleidė tendenciją: vis daugiau merginų renkasi IT mokslus

Programavimą renkasi vis daugiau merginų. Tokią tendenciją išryškino šių metų „LOGO“ konkursas ir olimpiada, kurioje dalyvavo 106 antrų-aštuntų klasių mergaitės. skaityti »

Garsiniai skaitymai supažindins su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? skaityti »

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. skaityti »

VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). skaityti »

Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. skaityti »

Tautinių mažumų departamentas skelbia baigiamųjų mokslo darbų konkursą

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą. skaityti »