Švietimo ir mokslo ministerija pradeda viešąsias konsultacijas dėl naujos mokinių pasiekimų vertinimo sistemos

Publikuota: 2015 m. lapkričio 27 d. penktadienis

Svarstoma, kad abitūros egzaminus, kurie sukelia nemenką stresą abiturientams ir ne itin išsamiai parodo jų žinias ir kompetencijas, palaipsniui pakeistų kaupiamojo vertinimo sistema. Švietimo ir mokslo ministerija surengė pirmąją viešą konsultaciją su mokinių, studentų ir tėvų organizacijų atstovais, kurie išsakė savo siūlymus pristatytiems kaupiamojo vertinimo sistemos metmenims.

Vienas iš siūlomų variantų – kad sistemos pagrindu taptų mokinių pasiekimų įvertinimų kaupimas mokinio CV primenančioje informacinėje sistemoje. Įrašus apie save mokinys pildytų nuolat visą savo mokymosi mokykloje laiką (tikėtina – netgi visą gyvenimą). Jame atsispindėtų ne tik žinios, bet ir kitos mokinio kompetencijos, pvz., kultūrinės, socialinės, ekonominės ir kt. Ugdant mokinį mokykloje įgautų svorio ir jo kūrybinė, sportinė veikla, savanoriavimo patirtis, taptų svarbus socialinis emocinis ugdymas. 

Mokinys per mokslo metus galėtų palyginti, kokie jo pasiekimai kitų bendraamžių, klasės vidurkio kontekstu, kokios jo galimybės įstoti į norimą studijų programą ar pasirinktą specialybę, kur dar reikia labiau pasitempti, pvz., daugiau dėmesio skirti lietuvių kalbos rašybai, ir pan.

„Kaupiamojo vertinimo sistema siūloma kaip galima alternatyva, kadangi abitūros egzaminai kuo toliau tuo labiau nebeatitinka mokymosi visą gyvenimą dinamikos, nes specialybės keičiasi ir žmogaus patirtis kaupiama nuolat, o ne tik vieną pavasarį per egzaminus, dabartiniai egzaminai, išskyrus akademines žinias, nestimuliuoja kelti kitų asmeniui svarbių tikslų, pvz., socialinio ir emocinio intelekto lavinimo, beveik jokios reikšmės neteikiama mokinio kūriniams, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas. – Šiuo metu švietimas juda kitos vertinimo sistemos link. Naujame Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo apraše pabrėžiamas formuojamasis vertinimas, jau patvirtinta Brandos darbo programa, brandos darbą abiturientai galės rinktis nuo 2017–2018 mokslo metų, rengiamos Socialinio emocinio ugdymo ir vertinimo gairės“.

Pasak pristatyme dalyvavusio Lietuvos moksleivių sąjungos atstovo, Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos mokinio Edvino Adomo Asanavičiaus, mokiniai tikisi, kad kaupiamasis balas bus tik brandos egzamino dalis. Kaupiamąjį balą būtų galima gauti už motyvacinį laišką ar pokalbį, neformaliuoju švietimo būdu įgytas kompetencijas, tokį balą galėtų gauti ir olimpiadų, nacionalinių konkursų laimėtojai. Kaupiamasis vertinimas sudarytų iki 2 balų pridėtinės vertės ir skaičiuotųsi kartu su bendruoju balu. Pasak Edvino, jei abiturientas prasčiau išlaikytų egzaminus, turimas kaupiamasis balas būtų šioks toks pagrindas po kojomis. Be to, balų rinkimas skatintų konkurenciją, vadinasi, ir motyvaciją, o padidėjęs dėmesys kompetencijoms, „augintų praktikų, ne vien akademinę kartą“.

Tobulinti egzaminų sistemą ir taikyti kaupiamąjį vertinimą numatyta Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje ir kituose strateginiuose švietimo dokumentuose.

Visi piliečiai savo nuomonę dėl svarstomos naujos mokinių vertinimo sistemos gali išsakyti interneto portale „Mano Vyriausybė“.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »