Švietimo ir mokslo ministerija pradeda viešąsias konsultacijas dėl naujos mokinių pasiekimų vertinimo sistemos

Publikuota: 2015 m. lapkričio 27 d. penktadienis

Svarstoma, kad abitūros egzaminus, kurie sukelia nemenką stresą abiturientams ir ne itin išsamiai parodo jų žinias ir kompetencijas, palaipsniui pakeistų kaupiamojo vertinimo sistema. Švietimo ir mokslo ministerija surengė pirmąją viešą konsultaciją su mokinių, studentų ir tėvų organizacijų atstovais, kurie išsakė savo siūlymus pristatytiems kaupiamojo vertinimo sistemos metmenims.

Vienas iš siūlomų variantų – kad sistemos pagrindu taptų mokinių pasiekimų įvertinimų kaupimas mokinio CV primenančioje informacinėje sistemoje. Įrašus apie save mokinys pildytų nuolat visą savo mokymosi mokykloje laiką (tikėtina – netgi visą gyvenimą). Jame atsispindėtų ne tik žinios, bet ir kitos mokinio kompetencijos, pvz., kultūrinės, socialinės, ekonominės ir kt. Ugdant mokinį mokykloje įgautų svorio ir jo kūrybinė, sportinė veikla, savanoriavimo patirtis, taptų svarbus socialinis emocinis ugdymas. 

Mokinys per mokslo metus galėtų palyginti, kokie jo pasiekimai kitų bendraamžių, klasės vidurkio kontekstu, kokios jo galimybės įstoti į norimą studijų programą ar pasirinktą specialybę, kur dar reikia labiau pasitempti, pvz., daugiau dėmesio skirti lietuvių kalbos rašybai, ir pan.

„Kaupiamojo vertinimo sistema siūloma kaip galima alternatyva, kadangi abitūros egzaminai kuo toliau tuo labiau nebeatitinka mokymosi visą gyvenimą dinamikos, nes specialybės keičiasi ir žmogaus patirtis kaupiama nuolat, o ne tik vieną pavasarį per egzaminus, dabartiniai egzaminai, išskyrus akademines žinias, nestimuliuoja kelti kitų asmeniui svarbių tikslų, pvz., socialinio ir emocinio intelekto lavinimo, beveik jokios reikšmės neteikiama mokinio kūriniams, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas. – Šiuo metu švietimas juda kitos vertinimo sistemos link. Naujame Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo apraše pabrėžiamas formuojamasis vertinimas, jau patvirtinta Brandos darbo programa, brandos darbą abiturientai galės rinktis nuo 2017–2018 mokslo metų, rengiamos Socialinio emocinio ugdymo ir vertinimo gairės“.

Pasak pristatyme dalyvavusio Lietuvos moksleivių sąjungos atstovo, Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos mokinio Edvino Adomo Asanavičiaus, mokiniai tikisi, kad kaupiamasis balas bus tik brandos egzamino dalis. Kaupiamąjį balą būtų galima gauti už motyvacinį laišką ar pokalbį, neformaliuoju švietimo būdu įgytas kompetencijas, tokį balą galėtų gauti ir olimpiadų, nacionalinių konkursų laimėtojai. Kaupiamasis vertinimas sudarytų iki 2 balų pridėtinės vertės ir skaičiuotųsi kartu su bendruoju balu. Pasak Edvino, jei abiturientas prasčiau išlaikytų egzaminus, turimas kaupiamasis balas būtų šioks toks pagrindas po kojomis. Be to, balų rinkimas skatintų konkurenciją, vadinasi, ir motyvaciją, o padidėjęs dėmesys kompetencijoms, „augintų praktikų, ne vien akademinę kartą“.

Tobulinti egzaminų sistemą ir taikyti kaupiamąjį vertinimą numatyta Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje ir kituose strateginiuose švietimo dokumentuose.

Visi piliečiai savo nuomonę dėl svarstomos naujos mokinių vertinimo sistemos gali išsakyti interneto portale „Mano Vyriausybė“.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »